Ar tikrai pasivydavo infliacijos piką? O gal vis tik "pasivydavo" kai infliacija jau mažėjo?

Na kiek žiūrėjau tai pasiekdavo piką, tik vėliau. Laike perstumti grafikai.

Anyway aš jau užsifiksavau palūkanas ant visko.

Nežinau, ar klausimas kvailas, ar atvirkščiai - labai protingas? :) Iš tiesų, vis daugiau atsirandą protingų žmonių siūlymų vietoj palūkanų normų kaitaliojimo įvesti tranzakcijų mokestį, ir kuris būtų didinamas arba mažinamas, priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos. Mokestis = biudžeto pajamos, o ne bankų pelnai. Bet tikriausiai bankų lobistai labai priešinasi šiai idėjai.

Abejoju ar aukstos palukanos padidins banku pelna, greiciau atvirksciai, bus isduodama maziau paskolu ir nebutinai su didesne banko marza. Beto padides paskolu negalinciu grazinti, o tai niostoliai.

Su neigiamu euriboru buvo prispausdinta daug pinigų, kurie kelia infliaciją. Dabar tuos pinigus iš rinkos reikia atsiimti. Hence, kyla euriboras. Tik atsiėmimas vyksta ženkliai greičiau, kas sukels didelį crashą.

Turbut nelabai suprantate kas per daiktas tas EURibor, jei manote kad bankai iš jo uždirba. Greičiausia galvojate, kad bankai dirbo nuostolingai, kai Euriibor buvo minusinis? Ar žinote skirtumą tarp palūkanų banko marža ir Euribor?

tai ar čia valstybės tikslas per infliacijos valdymą bankrotinti paprastus būsto paskolų gavėjus?

deje suprantu skirtumą. ir klausimas konkretus - kiek bankui dėl to brangstapinigai? gal kažkam už indėlius pradės mokėti? niekas nekontroliuoja "protingo" pelno bankui. rinka nėra konkurencinė iš esmės. su būsto paskola niekur nepabėgsi, o kai kyla palūkanos ypač (nors sutartis numato - nepatinka per 1 mėn. gali viską padengti). ir ar kuris bankas pradėjo mažiau uždirbti nors DUF kyla, euribor kyla :-)

Deja, niekam tie indeliai nereikalingi, kai leido bankams skolinti turint tik 5% kapitalo. Bankui jokios naudos iš tų indelių, nes reikia pelnu dalintis su indėlininkais. Daug lengviau sugeneruoti paskolą "iš oro" ir gauti iš skolininko pastoviai palūkanas (bankine marža) ir mokėti centriniam bankui jo dalį (EURibor). Kitais žodžiais, paskola bankui nieko nekainuoja, bet gauna iš kliento palūkanas.

Galime. Euribor yra palūkanų normą, už kurią euro zonoje bankai yra pasirengę paskolinti lėšų eurais kitiems bankams. Komerciniai bankai išduoda paskolas generuojant "orinius pinigus" iš centrinio banko. Paskolą sudaro banko marža (ką uždirba bankas) ir EURibor (ką bankas moka centriniam bankui). Bankas sugeneravęs paskolą turi tuos pinigus grąžinti centriniam bankui plius mokėti EURibor palūkanas (kurias moka klientas). Bankinė marža yra banko pelnas. Kai kyla infliacija, keliama palūkanų normą, klientai moka daugiau pinigų ir per Euribor perteklinis pinigų kiekis sudeginamas. Tokių būdų mažėja pinigų ir jų vertė stabilizuojama (slopinama infliacija)

Euribor yra tarpbankinė (tarp komercinių bankų) palūkanų norma ir nevisai atitinka ECB bazinę palūkanų normą.

Taip, bet keliant ECB kyla ir EURibor ir per EURibor centrinis bankas surenka perteklinius pinigus.

Kai kas liktų greitai ubagais, o auksas atsidurtų pas mažumą

Ne bullshit. Del tokio modelio galim stimuliuot ekonomika. Greiciau vyksta progresas.