LB reikšmingai nukirpo 2023 m. augimo prognozę, du kartus pakėlė infliacijos lygį

Tekstas papildytas nauja LB informacija, infogramomis.

[infogram id="3d622b9f-6e20-48e6-897b-b0d141546853" prefix="ISZ" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 09 26"]

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad Lietuvos ir tarptautinė „ekonominė padangė atrodo dargana.“

„Infliacijos įtaka tampa vis ryškesnė ir vis stipresnė. Ji mažina gyventojų perkamąją galią“, – pirmadienį pristatydamas prognozę žurnalistams teigė G. Šimkus.

LB vadovo teigimu, infliaciniai procesai ima slopti, tačiau greito kainų augimo lėtėjimo tikėtis negalima, kadangi gamintojų kainos, kurios atsispindi galutinėse vartotojų kainose, išlieka aukštos.

Laukiama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 18,3%  (birželį tikėtasi 15,2%), o kitąmet vartotojų kainų augimas sulėtės iki 8,4% (anksčiau prognozuota 4,6%).

[infogram id="f96e0e40-ef9f-4469-bb3b-ea2919edef36" prefix="Qdy" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2022 09 26"]

LB pažymi, kad Rusijos karo prieš Ukrainą eskalavimas ir manipuliavimas energijos tiekimu neigiamai paveiks ekonomikos raidą – ji augs lėčiau. Dėl aukštų energijos išteklių kainų ilgiau išsilaikys ir padidėjusi infliacija. Išskirtinėmis energetinio šoko aplinkybėmis neigiamą poveikį švelnintų tikslingai orientuotos pagalbos gyventojams ir verslui priemonės.

„Pildantis neigiamoms rizikoms dėl karo prieš Ukrainą eigos ir energetinio šoko, šalies ekonomika augs lėčiau, ilgiau užsitęs ir padidėjusi infliacija“, – sako G. Šimkus.

Rusijos tęsiamas ir eskaluojamas karas prieš Ukrainą reikšmingai padidino pagrindinių energijos ir maisto žaliavų kainas. Nors dalis jų grįžo iki artimo prieš karo pradžią lygio, kai kurių žaliavų, ypač gamtinių dujų, kainos ir toliau yra reikšmingai didesnės ir itin nepalankiai veikia ekonomikos raidą.

Nepaisant lėčiau augančios ekonomikos, darbo rinkoje vis dar jaučiamas darbuotojų stygius, o nedarbas sumažėjo iki 5,2%. Paskutinį kartą toks žemas nedarbo lygis buvo prieš 2008–2009 m. finansų krizę. Trūkstant darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, nors ir lėtesniu tempu nei pastaruosius kelerius metus. Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas sieks 12,7%, o 2023 m. – 8,7%, jei minimalioji mėnesinė alga kitais metais būtų didinama, kaip šiuo metu siūloma, 15%, iki 840 Eur.

Kainos slopina vartojimą

LB ekonomistai mano, kad vartojimo perspektyvas temdo aukšta infliacija – vartotojų perkamoji galia mažėja, kainų augimui viršijant darbo užmokesčio kilimą. Šiemet metinė infliacija sieks 18,3%, tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet infliacijos rodiklis turėtų sudaryti 8,4%.

Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai ir tolesnė jo eiga. Šio veiksnio pobūdis lemia, kad šiuo metu šalies ekonomikos prognozes gaubia itin didelis neapibrėžtumas. Reikšmingi energijos žaliavų kainų, ypač gamtinių dujų, svyravimai nepalankiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas ir lūkesčius, o tai lemia atsargesnį namų ūkių vartojimą ir riboja įmonių norą investuoti.