T. Povilauskas: trumpos recesijos nepavyks išvengti, laukia NT kainų stagnacija
Tekstas papildytas NT kainų prognozėmis
„Kitų metų prognozę esame sumažinę stipriai. Manau, kad tai darys ir kitos institucijos. Tikėtis gražaus skaičiaus kitąmet pakankamai sudėtinga“, – antradienį pristatydamas makroekonominę prognozę teigė Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas.
SEB skelbia, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet pasieks 17,9%, o kitąmet vartotojų kainų augimas sulėtės iki 6,2%. Gegužę tikėtasi, kad vidutinė metinė infliacija šiemet didės iki 14,7%, o kitąmet – 3,8%.
[infogram id="08fc552b-861d-49f9-b49e-abe0782dcf31" prefix="Vly" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 08 30"]
„Infliacija viršija pajamų augimą. Po vasaros išlaidavimo realus vartojimas ir Lietuvoje pradės kristi, tačiau po dviejų–trijų ketvirčių tikimės spartaus atsigavimo“, – tęsė T. Povilauskas.
Gyventojų pajamų augimas Lietuvoje šiemet sieks 12,2%, o kitąmet – 6,5%.
T. Povilauskas komentare teigia, kad didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai rudenį ir žiemą turės aukštos energetikos produktų kainos. Net jeigu jos ir nebeaugs ar pakris, vis vien žiemą liks daug didesnės negu prieš metus. Dabartinės elektros ir gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais ypač prispaus verslą, kurio mokama kaina dažniausiai iškart priklauso nuo kainų biržose. Daugeliui gyventojų didesnių išlaidų, palyginti su rugpjūčiu, už sunaudotą energiją pokyčių nebus iki lapkričio, kai reikės apmokėti pirmąsias sąskaitas už šildymą spalį. Kadangi biokuro kainos vasarą toliau augo, šilumos kaina daugelyje savivaldybių bus gerokai didesnė negu prieš metus.
„Kitas didelis daugeliui gyventojų išlaidų šuolis turėtų būti 2023 metų pradžioje, kai visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams gali didėti ir dvigubai. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad valstybė, siekdama sušvelninti kainų didėjimą, kitų metų pirmą pusmetį elektros vartotojams skirs ne mažesnes subsidijas, negu skyrė šių metų antrą pusmetį“, – pažymi ekonomistas.
[infogram id="e9ed8660-5cfe-4e82-a159-fa4c1a29eb12" prefix="AcE" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2022 08 30"]
Trumpas nuosmukis įskaičiuotas
SEB ekonomistų vertinimu, trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių, kadangi gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos.
Nepaisydami prastėjančių ekonominių prognozių, centriniai bankai artimiausiais mėnesiais dar sparčiai didins palūkanų normas, siekdami mažinti infliacijos lūkesčius ir kartu darydami neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui, skelbiama atnaujintose makroekonominių prognozių ataskaitose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,7%, o kitąmet – 0,3%.
„Euro zonoje infliacijos pikas dar tik prieš akis, todėl neigiama įtaka namų ūkių vartojimui tik didės. Atsižvelgiant į tikėtinas energetikos produktų kainas, išvengti švelnios recesijos euro zonoje bus labai sudėtinga“, – pažymima apžvalgoje.
SEB ekonomistai tikisi, kad Europos centrinio banko palūkanų norma padidės nuo dabartinių 0% iki 1,75% kitąmet.
Kitąmet laukia NT kainų stagnacija
„Kalbant apie NT rinką, reikia laukti stabilizavimosi ar kainų pakritimo. Galbūt šių metų paskutiniais mėnesiais pamatysime ir neigiamus kainų pokyčius“, – tęsė T. Povilauskas.
Pesimistiškesnės ekonomikos prognozės, augančios palūkanų normos, prastėjantys būsto įperkamumo rodikliai – visa tai turėtų daryti neigiamą įtaką būsto kainų augimui, ir labai tikėtina, kad metų pabaigoje mes jau galime pamatyti ir neigiamus kainos mėnesinius pokyčius.
„Tačiau vidutinis metinis būsto kainos pokytis šiemet Lietuvoje vis vien liks dar istoriškai didelis – apie 16%. Kitąmet vidutinis metinis būsto kainos pokytis gali būti vos kiek didesnis negu 0%“, – pažymima SEB „Lietuvos ekonomikos apžvalgoje“.
Kai kuriose Europos šalyse būsto kainų tendencijos pradeda keistis, ir pokyčių lyderė yra Švedija: ten liepą vidutinė butų kaina jau buvo 2,9% (o nuo balandžio – 8%) mažesnė negu prieš metus.
Infliacija rudenį dar bus beveik 20%
Baltijos šalyse šiemet išaugusios žaliavų ir energetinių produktų sąnaudos buvo greitai perkeltos galutiniam vartotojui, priešingai negu Vakarų Europoje, kur kainos keičiamos rečiau ir lėčiau. Tačiau artimiausiais mėnesiais veikiausiai matysime, kad metinė infliacija daugelyje kitų Europos šalių dar augs, o Lietuvoje nebedidės.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.
Ar savivaldybė gali pavesti savo įmonei surinkti atliekas, tvarkyti gatves ar vežioti keleivius neskelbdama konkurso? Ilgą laiką atsakymas buvo „taip“ – tokia praktika, vadinama vidaus sandoriais, buvo įprasta, dažnai ekonomiškai pagrįsta ir socialiai prasminga. Tačiau pastaraisiais metais vidaus sandorių tema tapo viena painiausių viešųjų pirkimų bei konkurencijos teisės požiūriu.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
„Žinoma, infliacija Lietuvoje ir toliau labai priklausys nuo degalų kainų, kurios kiek netikėtai sumažėjo vasaros antroje pusėje, pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad nebus dar vieno degalų kainų šuolio rudenį. Taip pat infliacijai įtaką darys ir valstybės veiksmai švelninant energetikos produktų brangimą, tačiau valdžios veiksmų nuspėti neįmanoma“, – komentare teigia T. Povilauskas.
Bazinė infliacija, neįtraukus energetikos ir maisto kainų pokyčių, Lietuvoje vis dar didės artimiausiais mėnesiais.
„Apskritai pasaulio tiekimo grandinės gerėja, kai kurių žaliavų kaina jau gerokai sumažėjusi, o galima recesija taip pat darytų neigiamą įtaką kainoms, todėl manome, kad racionalu kitąmet tikėtis spartaus infliacijos sulėtėjimo“, – pridūrė T. Povilauskas.
Laukiama, kad infliacija 2024 m. Lietuvoje nukris žemiau 2% ribos.
