Kodėl valstybė kasa dar vieną duobę ilgalaikiam savarankiškam kaupimui pensijai?

Reklama publikuota: 2021-10-12
Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
svg svg
Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Gyvybės draudimas teisės aktuose reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis, sudaranti galimybę gyventojams patiems taupyti ir taip papildomai kaupti pensijai. Tai daryti gyventojus skatina ir valstybė, beveik du dešimtmečius taikydama Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ir leisdama susigrąžinti GPM nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į III pakopos pensijų fondus.

Kiekvienam suprantama, kad I ir II pakopos pensijų netolimoje ateityje net ir skurdžiai pragyventi neužteks. Remiantis „Eurostat“ 2019 metų duomenimis, jau šiandien su skurdo rizika susiduria 35 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 65 metai — taigi daugiau nei trečdalis. 2040-2050 metais prognozuojama demografinė duobė.

Lietuva yra tarp trijų Europos Sąjungos valstybių, kurių skurdo lygio rizikos rodiklis yra aukščiausias. Tačiau net turtingos šalys, tokios kaip Austrija, Vokietija, Danija, Kipras, Italija, Ispanija ar Liuksemburgas, skatina papildomą savarankišką kaupimą pensijai.

Kaupiamasis gyvybės draudimas, kaip ir III pakopos pensijų fondai, yra svarbi tripakopės sistemos dalis, padedanti spręsti pensijų stygiaus problemą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šių metų liepą Lietuvoje galiojo 480 tūkst. kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių. Nepaisant krizių ir pokyčių, gyventojų pasitikėjimas gyvybės draudimu kasmet augo. Lietuvos gyventojų sukauptos investicinio gyvybės draudimo lėšos per pastaruosius 6 metus padvigubėjo, tai lėmė auganti investicinio draudimo rinka ir geri investavimo rezultatai. Gyvybės draudimo bendrovės solidžią vertę klientams kūrė nepaisant reikšmingų finansų rinkų kritimų per pastaruosius keliolika metų: prisiminkime 2008-2009 metų pasaulinę ekonominę krizę, 2011 metų Europos pietų šalių skolų krizę, 2015 metų nerimą dėl augančių skolų Kinijoje ir besivystančiose rinkose, 2018 metų JAV pinigų spausdinimo apimčių mažinimą, pagaliau, staigų COVID-19 plitimą praėjusiais metais.

Didžioji dalis gyvybės draudimo klientų yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, kurie neturi specialių investavimo žinių ir didesnės investavimo praktikos. Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka 2020 metais buvo 46 Eur per mėnesį už vieną draudimo sutartį. Jau vien ši suma rodo, kad gyvybės draudimu dažniausiai draudžiasi vidutinis Lietuvos gyventojas.

Akcentuojama II pensijų pakopos svarba kaupimo pensijai sistemoje, tačiau papildomos įmokos per II pakopą yra visiškai nepopuliarios.

Dažnas sistemos keitimas, paskatų mažinimas, vis nauji disponavimo pinigais ribojimai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių II pensijų pakopa gyventojai pasitiki nepakankamai.

Deja, ant to paties grėblio, ketinant atsisakyti GPM lengvatos, lipama ir su kaupiamuoju gyvybės draudimu.

Gyvybės draudimo rinkos vystymąsi per pastaruosius 18 metų paveikė du esminiai įvykiai: 2008-2009 metų krizė finansų rinkose ir GPM reforma 2016 gruodį, kai maksimali grąžintina GPM suma sumažėjo iki 300 Eur per metus — tiek daugiausia kaupiantieji su gyvybės draudimu šiuo metu gali susigrąžinti nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų. Tarp Baltijos šalių paskata kaupti Lietuvoje yra mažiausia. Latvijoje galima susigrąžinti iki 20 proc. įmokų į III pakopos pensijų fondus ir investicinio gyvybės draudimo įmokų, neviršijančių 10 proc. metinio bruto atlyginimo ir 4 tūkst. Eur per metus, o Estijoje — iki 20 proc. įmokų į III pakopos pensijų fondus, neviršijančių 15 proc. metinio bruto atlyginimo ir 6 tūkst. Eur per metus.

Kaupiamasis gyvybės draudimas pirmiausia skatina kaupti gyventojus, kurie nėra įsigilinę į savarankiško investavimo subtilybes.   

Paslauga ypač aktuali gyventojams, gaunantiems mažesnes pajamas. Kaupiamojo gyvybės draudimo atveju kliento poreikių ir finansinių galimybių vertinimas yra privalomas ir griežtai reglamentuotas, tuo tarpu savarankiškai investuojant tokių griežtų reikalavimų nėra.

Panaikinus GPM lengvatą, būtų pažeistas socialinio teisingumo principas ir teisėti lūkesčiai visų žmonių, kurie pagrįstai tikėjo oficialia valstybės politika. Beje, remiantis VMI duomenimis, GPM lengvata dažniausiai pasinaudoja tie gyvybės draudimo įmokas mokėję gyventojai, kurie uždirba iki 2 vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį. Kelerių pastarųjų metų duomenimis, tokių buvo apie 85-90 proc. tarp visų, pasinaudojusių valstybės paskata.

GPM lengvatos panaikinimas ne tik padidintų „šešėlį“, kadangi dabar GPM lengvata kaupiamajam gyvybės draudimui efektyviai skatina gyventojus deklaruoti pajamas, bet ir sumažintų gyventojų ilgalaikio taupymo lygį, kuris, nepaisant to, kad gyventojų sukauptos investicinio gyvybės draudimo lėšos per pastaruosius 6 metus padvigubėjo,  vis dar yra vienas žemiausių Europoje.

Kodėl mes manome, kad investicinė sąskaita netaps alternatyva tiems, kurie kaupia per kaupiamąjį gyvybės draudimą? Nes ji skirta išmanantiems finansų rinkas ir gaunantiems didesnes pajamas.

Investicinė sąskaita skirta tiems, kas supranta ir priima investavimo rizikas. Tai įrankis, skirtas optimizuoti mokesčius ir orientuotas į didesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurie turi laisvų lėšų ir aktyviai bei savarankiškai jas investuoja. Investicinės sąskaitos tikslas yra kapitalo rinkos vystymas, o ne ilgalaikio taupymo ir kaupimo pensijai skatinimas. Į investicinę sąskaitą galėtų būti įtraukti ir gyvybės draudimo produktai, kai gyventojas investuoja aktyviai, tačiau tokių yra mažuma. Pavyzdžiui, Estijoje investicinė sąskaita įvesta prieš 10 metų, ir ja naudojasi tik keli tūkstančiai žmonių.

Kad skatintume kaupimą pensijai, reikia didinti finansinį gyventojų švietimą, būtinas profesionalus konsultavimas ir reguliuojamos, pritaikytos finansinės priemonės, tokios kaip III pakopos pensijų fondai ir kaupiamasis gyvybės draudimas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
13:19
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
12:54
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
10:10
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
09:09
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
08:54
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
05:45
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
2022.06.29
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 62

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
2022.06.29
Statybos verslo situacija kontrastinga, bet ir sėkmingų įmonių vadovai geresnių rezultatų nebesitiki Premium

Nors statybos sektorius 2021 m. užbaigė finansiškai gana sėkmingai, analitikai mato nerimo ženklų: itin...

Statyba ir NT
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku