„Invega“ garantijos bus skiriamos ir apyvartinėms lėšoms skolintis
„Invega“ nurodo, kad šiandieniniams verslo poreikiams pritaikytoms individualioms garantijoms paskoloms ir lizingui iš viso skiriama 178 mln. Eur.
Garantuojamos paskolos gali būti skirtos investicijoms į ilgalaikį turtą ar apyvartinėms lėšoms papildyti.
„Laikinai, iki 2020 m. gruodžio 31 d., individualios garantijos išduodamos ir įmonėms, jaučiančioms likvidumo trūkumą dėl COVID-19 padarinių. Tokiu atveju paskolos gali būti skirtos apyvartinėms lėšoms veiklos palaikymui ar investicijų pabaigimui finansuoti. Paskolos gavėjai — smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kuriems nėra taikomos ir negali būti taikomos nemokumo procedūros", — nurodoma pranešime.
Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad daugėja norinčiųjų skolintis apyvartinėms lėšoms, o paskolų būstui, investicijoms ar verslo plėtrai paklausa sumažėjo kone perpus, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai.
Kęstutis Motiejūnas, „Invega“ vadovas, sako, kad dėl COVID-19 atsirado daugiau galimybių garantuoti skolinantis veiklos palaikymui, t.y. papildyti apyvartines lėšas, skirtas darbuotojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išlaidoms, mokesčiams bei kitoms einamosioms veiklos išlaidoms apmokėti, taip pat perfinansuoti kitoje finansų įstaigoje turimą negarantuotą finansinį įsipareigojimą.
Finansines paslaugas su „Invega“ garantijomis teikia šie Lietuvoje veikiantys bankai ir bankų filialai: AB Šiaulių bankas, AB „Swedbank“, AB SEB bankas, UAB “Medicinos bankas”, LUMINOR bank AS, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, „Bigbank“ AS filialas, UAB „OP Finance“, European Merchant Bank bei dauguma Lietuvoje veikiančių kredito unijų.
Senos garantijos netinka bankams
Pagal numatomas sąlygas, garantuojama iki 80% paskolos dalies grąžinimo, o likusi dalis — iki 20% padengiama paskolos gavėjo pasiūlytais užstatais arba toleruojama finansų įstaigos rizika. Minimali galima garantijos suma yra ne mažesnė kaip 5.000 Eur.
Tačiau baiminamasi, kad bankai verslo plėtrai ar naujiems klientams neskolins. Nes bankų atstovai teigia, kad COVID-19 sąlygomis sąlygomis netinka sena garantijų sistema, kadangi nemažai per karantiną išjungtų paslaugų verslų net neturi turto užstatyti ir tai 20% daliai, o bankai rizikos dėl nuostolių irgi nenori prisiimti.
Lietuvos bankas taip pat numato riziką, kad šios finansinės įstaigos dabartiniu laikotarpiu bus labai užimtos esamų paskolų restruktūrizavimu, todėl neturės žmogiškųjų resursų kredituoti verslus, ypač tuos, kurie anksčiau jiems neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų.
„Mes suteikėme galimybę bankams didinti skolinimo apimtis, tačiau negalime jų priversti kredituoti nuo koronaviruso kenčiančias įmones, kurios neturi skolinių įsipareigojimų, bet šiuo metu joms prireikė paskolos“, – kalba Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.
Užbėgant už akių scenarijui, kad įmonėms trūks apyvartinių lėšų, centrinio banko iniciatyva nuo balandžio 10 d. numatoma įmonėms tiekėjoms dėl įvesto karantino ne per bankus, o tiesiai per „Invegą“ suteikti 50 mln. Eur neapmokėtų sąskaitų finansavimui. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
