Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kaip pirksime šiais metais? Svarbiausi 2019 m. atlikti ir šiemet laukiami viešųjų pirkimų reguliavimo pakeitimai

Reklama publikuota: 2020-01-20
svg svg

Metų pradžia yra tinkamiausias metas įvertinti esminius praėjusių metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčius bei apžvelgti, kokie pakeitimai viešųjų pirkimų dalyvių laukia šiemet.

Kol kas svarbiausių pokyčių Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) galima tikėtis Valstybės kontrolės viešo palaikymo sulaukusių Prezidento siūlomų VPĮ pakeitimų paketo (toliau — Projektas) bei LR Teisingumo ministerijos pateikto Viešųjų pirkimų įstatymo projekto pagrindu.

Pirkimų centralizavimas

Prezidento siūlymu turėtų atsirasti daugiau specializuotų centrinių perkančiųjų organizacijų. Atitinkamos srities perkančiosios organizacijos pirkimus privalėtų vykdyti naudodamosi šių centrinių organizacijų paslaugomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pagal šiuo metu galiojančią VPĮ redakciją, centralizuotai pirkimus vykdančias organizacijas gali steigti Vyriausybė (jos įgaliota institucija) ar savivaldybės taryba.

Šiuo metu centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijas vykdo VšĮ CPO LT bei Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Numatoma, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. visas Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros infrastruktūros objektų statybos ar modernizavimo darbų užsakovo funkcijas po Valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ pertvarkymo pradės vykdyti biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras

Projektu siūloma numatyti privalomą sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų sukūrimą kiekvienos atskiros ministerijos veiklos srityje, regioninių centrinių perkančiųjų organizacijų sukūrimą atskiros savivaldybės veiklos srityje, numatant galimybę kelioms savivaldybėms sukurti vieną bendrą regioninę centrinę perkančiąją organizaciją. Valstybės ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms sprendimą dėl jų įmonių grupei priklausančių įmonių centrinės perkančiosios organizacijos sukūrimo siūloma priimti savo nuožiūra.

Siūloma įtvirtinti bendrą taisyklę, kad perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus privalėtų vykdyti per vieną iš centrinių perkančiųjų organizacijų.

Siūlomi pakeitimai leistų sukurti specifinių sričių viešųjų pirkimų kompetencijų centrus ir optimizuoti su viešųjų pirkimų vykdymu susijusias išlaidas.

Privalomos konsultacijos su rinka

Projektu siūloma įtvirtinti pareigą perkančiosioms organizacijoms vykdyti konsultacijas su rinka tuo atveju, jei anksčiau vykdant panašų pirkimą perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų negavo ar buvo gautas vienintelio tiekėjo pasiūlymas.

Tinkamai organizuotos konsultacijos su rinka yra esminė sąlyga perkančiajai organizacijai suprasti viešojo poreikio patenkinimo galimybes bei alternatyvas. Konsultacijos su atitinkamoje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais būtinos norint tinkamai nustatyti pirkimo objektą, minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus bei pasiūlymų vertinimo kriterijus. Konsultacijų metu gauta informacija taip pat padeda perkančiajai organizacijai įvertinti su pirkimu susijusią riziką, galinčią turėti įtakos pirkimo objekto kainai ir būsimos viešosios sutarties vykdymui.

Nors toks siūlymas yra sveikintinas, atsižvelgiant į konsultacijų su rinka svarbą būtų tikslingiau numatyti, kad jos yra privalomos visų tarptautinio pirkimo vertes viršijančių pirkimų atveju.

Siūloma papildyti tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindų sąrašą

Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, siekiant didinti atgrasymą nuo konkurencijos pažeidimų siūloma numatyti, kad iš pirkimų galėtų būti pašalintas ne tik tas tiekėjas, kuris pats buvo baustas už konkurencijos pažeidimus, tačiau ir su juo susiję tiekėjai.

Priėmus siūlomą pakeitimą, perkančioji organizacija įgytų teisę pirkimo sąlygose numatyti, kad iš pirkimo procedūrų bus pašalinti konkurencijos teisės pažeidimus padariusio ūkio subjekto kontroliuojami ar tokį ūkio subjektą kontroliuojantys asmenys.

Siūloma privaloma ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka Viešųjų pirkimų tarnyboje ar nepriklausomoje ginčų nagrinėjimo komisijoje

Pagal Prezidento siūlymą, Tiekėjas, kurio pateiktą pretenziją perkančioji organizacija atmetė, prieš kreipdamasis į teismą privalėtų pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Pastaroji tokiu atveju turėtų teisę tiekėjo prašymo pagrindu sustabdyti pirkimo procedūras iki bus priimtas sprendimas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.

Vadovaujantis Teisingumo ministerijos siūlymu, išankstine tvarka viešųjų pirkimų ginčus turėtų nagrinėti 7 nepriklausomų asmenų ginčų nagrinėjimo komisija. Komisijos sudėtį patvirtintų Vyriausybė bendru ekonomikos ir inovacijų ministro bei teisingumo ministro teikimu.

Pagal dabartinę praktiką, su pirkimo sąlygomis ar perkančiosios organizacijos sprendimais nesutinkantys tiekėjai paprastai apie savo teisių pažeidimą informuoja ir VPT, kuri savo nuožiūra gali nuspręsti atlikti pirkimo sąlygų ar pirkimo procedūrų vykdymo metu priimtų sprendimų atitikties VPĮ nuostatoms vertinimą. Be to, viešųjų pirkimų bylas nagrinėjantys teismai šalių prašymu ar savo iniciatyva dažnai prašo VPT pateikti ginčijamų pirkimo sąlygų ar perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų vertinimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą, net ir VPT atsisakius nagrinėti tiekėjo skundą (tokį sprendimą ji gali priimti savo nuožiūra), vėliau, teikdama savo poziciją dėl to paties pirkimo teismo prašymu, VPT gali konstatuoti VPĮ pažeidimus, kuriais vadovaujantis teismas tiekėjo skundą patenkina. Tokiu atveju neefektyviai naudojami viešieji resursai, nes tą patį ginčą nagrinėja tiek VPT, tiek teismas.

Numačius privalomą išankstinį dėl viešųjų pirkimų vykdymo kilusių ginčų nagrinėjimą VPT, būtų sumažintas situacijų, kai tą patį ginčą nagrinėja VPT ir teismas, skaičius. Kita vertus, VPT, kaip neoficiali viešųjų pirkimų praktikos formuotoja, privalomus teisės aktus viešųjų pirkimų srityje priimantis viešojo administravimo subjektas ir viešųjų pirkimų vykdymo procesą prižiūrinti institucija, pasisakydama dėl konkretaus ginčo, atsidurtų interesų konfliktui artimoje situacijoje. Dėl šios priežasties privalumų turi ir Teisingumo ministerijos siūlymas sukurti nepriklausomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisiją.

Neskelbiamos apklausos iki 30 000 EUR

Projektu siūloma suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę vykdyti pirkimą apie tai viešai neskelbiant, jei pirkimo objekto vertė neviršija 30 000 EUR.

Privalomas socialinių kriterijų taikymas

Projektu siūloma nustatyti, kad, atliekant pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs socialinis kriterijus.

Be kitų, laisviau interpretuotinų, socialinių kriterijų, perkančiosios organizacijoms numatoma galimybė taikyti pakankamai konkrečius ir viešųjų pirkimų teisėje jau numatytus bei praktikoje taikomus kriterijus: priemonių, skatinančių darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų įdarbinimą, įgyvendinimas bei viešąją sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio ir Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalų darbo užmokesčio skirtumas, į kurį atsižvelgtina vertinant tiekėjų pasiūlymus.

Pagal galiojančias VPĮ nuostatas, bent 2 proc. visų supaprastintų pirkimų (pagal vertę) perkančiosios organizacijos privalo rezervuoti socialinėms ar panašiais principais veikiančioms įmonėms, kuriose dirba darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų. Nėra oficialių duomenų, ar šio reikalavimo faktiškai laikomasi. Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai galėtų sudaryti palankesnes sąlygas socialinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir prisidėti užtikrinant minėto 2 proc. reikalavimo įgyvendinimą.

Pasiūlymų vertinimas pagal darbuotojams mokamą ir minimalų darbo užmokestį viršijantį atlyginimą iki 2019 m. lapkričio 1 d. buvo privalomas vykdant statybos rangos darbų viešuosius pirkimus. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, toks kriterijus gali būti taikomas perkančiosios organizacijos pasirinkimu įsigyjant bet kokio pobūdžio darbus ar paslaugas. Tikėtina, kad šis neilgai privalomu buvęs reikalavimas tapo „rekomendacija“ dėl gana sudėtingo jo praktinio įgyvendinimo – esant didelei darbuotojų, vykdančių statybos rangos sutartį, kaitai, perkančiajai organizacijai sunku užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi.

Pagal Projektą siūlomas tokio reikalavimo virsmas viena iš perkančiajai organizacijai privalomų alternatyvų yra sveikintinas, nes didesnio nei minimalus darbo užmokesčio mokėjimas turi tiesioginę įtaką tiekėjo personalo kaitai, profesionalumui, taigi ir vykdomų darbų ar teikiamų paslaugų kokybei. Šis kriterijus galėtų būti sėkmingai taikomas įsigyjant ne tik rangos darbus, bet ir valymo bei kitas jas faktiškai teikiančių asmenų patirties ir kompetencijos reikalaujančias paslaugas.

Privalomas aplinkosauginių kriterijų taikymas

Projektu taip pat siūloma nustatyti privalomą aplinkosauginių kriterijų taikymą. Pakeitimus priėmus, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija privalės vertinti pagal tiekėjo taikomas klimato kaitos, aplinkos taršos ar gamtos išteklių tausojimo, aplinkos kokybės gerinimo ir (ar) neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones.

Svarbiausi pakeitimai, atlikti 2019 metais

Statybos darbus ir statinio projektavimo darbus pirksime atskirai

Pagal 2019 m. įsigaliojusius VPĮ pakeitimus, perkančiosioms organizacijoms buvo nustatyta pareiga statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą atlikti dalimis, dėl kiekvienos iš dalių sudarant atskirą sutartį. Šis pakeitimas turėtų užtikrinti didesnę tiekėjų konkurenciją ir išvengti interesų konflikto rizikos, kai statinio projektą rengia ir jį įgyvendina kartu vieną pasiūlymą pateikę subjektai.

Šios pareigos galima nepaisyti tik nurodžius pagrįstas aplinkybes, kodėl toks skaidymas būtų netikslingas. Pavyzdžiui, ši pareiga nebūtų taikoma įsigyjant kompleksines energijos taupymo paslaugos, kurių tikslas yra maksimalaus energijos sutaupymo atitinkamoje infrastruktūroje užtikrinimas ją modernizuojant.

Didesnė tikimybė patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašą

Praėjusiais metais papildytas atvejų, kai tiekėjas gali būti pripažintas nepatikimu, sąrašas. Tiekėjus į nepatikimų tiekėjų sąrašą bus galima įtraukti ir tais atvejais, kai per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija (net jei sutartis nebuvo nutraukta ir nebuvo reikalauta žalos atlyginimo).

Taikant šią nuostatą svarbu atsižvelgti į ES Teisingumo Teismo praėjusiais metais priimtus sprendimus bylose C-267/18 ir C-267/18. Pagal šiose bylose suformuluotas taisykles, tiekėjams turi būti suteikta galimybė pasiaiškinti dėl ankstesnio sutarties nevykdymo ir nurodyti, kokių taisomųjų priemonių buvo imtasi savo patikimumui atkurti (vadinamasis self-cleaning mechanizamas). Taigi vien formalaus netinkamo sutarties vykdymo fakto priimti sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų, tikėtina, nepakaks.

Privalomi nacionalinio saugumo reikalavimai

2019 m. birželio 11 d. įsigaliojusios VPĮ redakcijos 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos papildomos pareigos srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, veikiančioms perkančiosioms organizacijoms. Strategiškai svarbiais laikomi energetikos, transporto, informacinių ir telekomunikacinių bei kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito sektoriai.

Vienoje iš tokių sričių veikianti perkančioji organizacija, atlikdama su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, privalo įvertinti visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir nuspręsti, ar šiuose pirkimuose gali dalyvauti tiekėjai ir jo subtiekėjai, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar kitoje draugiškoje trečiojoje šalyje.

Be to, nuo 2019 m. birželio 11 d. tokios perkančiosios organizacijos, rengdamos su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

Nurodytina, jog pati perkančioji organizacija tokio vertinimo neatlieka – tokį vertinimą atlieka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, į kurią perkančioji organizacija ir turėtų kreiptis kilus įtarimų dėl galimos pirkimo įtakos Nacionalinio saugumo interesams.

Savivaldybėms grąžinta teisė be konkurso pirkti „iš savęs“

LR Seimo sprendimu savivaldybėms vėl leidžiama neorganizuojant viešųjų pirkimų įsigyti paslaugų iš savo kontroliuojamų įmonių. Tai jos galės padaryti vidaus sandorių pagrindu.

Kurį laiką savivaldybės vidaus sandorius sudaryti galėjo tik tuo atveju, jei viešasis pirkimas neįvyko dėl objektyvių ir nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių. Tokio apribojimo ES viešųjų pirkimų direktyvos nenumatė, todėl šio nacionalinio įstatymų leidėjo iniciatyva nustato papildomo reikalavimo atitiktis ES teisei buvo vertinama ES Teisingumo Teismo 2019 m. spalio mėn. išnagrinėtoje byloje C?285/18. ES Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybė narė gali nustatyti griežtesnius reikalavimus vidaus sandoriams. Vienintelė sąlyga — tokie griežtesni reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški bei įtvirtinti viešųjų pirkimų teisę reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2019 m. pabaigoje įsigaliojusiais VPĮ ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais savivaldybėms vėl suteikta teisė be jokių apribojimų sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, vidaus sandoris galėtų būti sudaromas ir tais atvejais, kai teikiant paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose.

Išliko galimybė vidaus sandorius sudaryti ir kitais atvejais, jei perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Reikalavimai vidaus sandoriams sudaryti nustatyti ne tik VPĮ, be to, vidaus sandorių kriterijai nėra iki galo aiškūs. Dėl šių priežasčių galima kelti klausimą, ar esamas vidaus sandorių reguliavimas atitinka ESTT C?285/18 byloje suformuotoms taisyklėms.

GLIMSTEDT advokatas dr. Feliksas Miliutis specializuojasi viešųjų pirkimų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės, konkurencijos teisės, energetikos teisės srityse.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
11:01
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 39

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku