Valstybės kontrolė pritarė Lietuvos ūkio prognozėms 2019–2022 m.
2019 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi. Subalansuotam augimui teigiamą įtaką darė galutinio vartojimo išlaidos, investicijos ir grynasis eksportas, pažymi Fiskalinė institucija (Valstybės kontrolė).
2019 m. pirmąjį pusmetį paspartėjo Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimas, todėl Lietuvoje investicijos augo sparčiau. Šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas ir toliau išlieka vienas pagrindinių veiksnių, palaikančių privataus
vartojimo išlaidų augimą. Prie to prisideda optimistiniai vartotojų lūkesčiai ir stabili infliacija, lėtesnė nei bruto darbo užmokesčio augimas.
Rizikos išlieka
Anot Fiskalinės institucijos, išorės rizikos veiksniai išlieka neigiami. Stebimas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos konflikto intensyvėjimas, aukštas politinis neapibrėžtumas Europoje, įskaitant „Brexit“. Pasaulio ekonomika lėtėja – šis reiškinys persimetė ir į euro zoną. Fiskalinė institucija pastebi, kad sulėtėjus Lietuvos eksporto partnerių ekonomikai verslas ieškos naujų eksporto rinkų.
Vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis. Esant dabartinei demografinei padėčiai užimtųjų skaičius, tikėtina, mažės, nes darbo jėgą paliekančių asmenų skaičius bus didesnis nei ją papildančių. Lėtėjant
ekonomikos augimui optimistiniai vartotojų lūkesčiai gali reikšmingai suprastėti, o tai skatintų didesnį poreikį taupyti ir atidėti vartojimą ateičiai. Tai lemtų ne tokį spartų vidaus paklausos augimą.
Kai darbo našumas auga ne taip sparčiai kaip darbo užmokestis, atsiranda rizika šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Po spartaus ekonomikos augimo neatradus naujų ilgalaikės plėtros galimybių, kyla rizika šaliai patekti į vidutinių pajamų spąstus.
