Pasaulis lėtina apsukas: penkios didžiausios grėsmės

JAV nebenori supirkti pasaulyje pagaminamo prekių pertekliaus, o prekybos karai, sankcijos ir JAV keliamos palūkanos jau išvertė iš koto Turkiją, kurios galimas nemokumas patikrintų ir jai daug paskolinusius Italijos bei Ispanijos bankus. Kita vertus, prekybos karai gali atidengti Kinijos problemas, o tai alkūne smogtų JAV – tokių grėsmių 2019 m. įžvelgia ekonomistai.

Pasaulis po 2008–2009 m. krizės skaičiuoja dešimtus ekonomikos augimo metus. Po pastarųjų ekonomikos sunkumų iš naujo perskaityti ekonomikos vadovėliai ir išmokta nemažai naujų pamokų, todėl gali būti, kad ilga pakilimo atkarpa susijusi ir su įgyta nauja patirtimi. Tačiau šiandien pakalbėkime apie grėsmes – stebėti jas viena akimi visuomet verta. Lietuvoje naujas sunkmetis gali ateiti pro vidines arba išorines duris. Atrodo, kad name vyrauja tvarka, – jeigu tokią Lietuvą perkeltume į 2009 m., tikėtina, kad BVP nuosmukis būtų buvęs ne 15%, o 5%.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad nuo 2004 iki 2009 m. buvusį perkaitimą geriausiai parodo vienas skaičius – einamosios sąskaitos deficitas (ESD). Lietuvoje 2008 m. jis siekė 15% BVP – tiek pat vėliau susitraukė ir Lietuvos ekonomika. Latvijoje ESD siekė 23%, o ekonomika toje šalyje vėliau smuko 20%. ESD reiškia, kad valstybė importuoja daugiau, nei eksportuoja, kitaip tariant, gyvena ne pagal pajamas, o skirtumą padengia skolintomis lėšomis.