Kas tai? Eksperto įžvalgos

Mokėjimų rinkos reguliavimo pokyčiai

Publikuota: 2018-04-30

Lietuvos Respublikos prezidentė pasirašė Mokėjimų įstatymo, Mokėjimo įstaigų įstatymo bei Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymus, kurie įsigalios nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Tam tikra dalis naujojo Mokėjimų įstatymo nuostatų įsigalios ir bus taikomos tik nuo kitų metų. Naujaisiais įstatymais į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Komisijos priimtos antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (angl. Payment Services Directive 2 arba PSD2) nuostatos.

PSD2 pakeitė iki šiol galiojusią mokėjimo paslaugų direktyvą (PSD1), kurios pagrindu buvo įgyvendinti dabartiniai Mokėjimų bei Mokėjimo įstaigų įstatymai.

Vieni esminių Europos Komisijos siekių priimant PSD2 - padidinti mokėjimų rinkos saugumą ir mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, skatinti konkurenciją mokėjimų rinkoje bei pritaikyti teisinį reguliavimą prie pasikeitusių mokėjimo paslaugų vartotojų įpročių ir poreikių.

Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos teikimo paslauga

Naujuoju Mokėjimų įstatymu reglamentuojamos dvi naujos paslaugos – (i) mokėjimo inicijavimo paslauga ir (ii) sąskaitos informacijos paslauga. Su šių paslaugų teikėjų pagalba mokėjimo paslaugų vartotojas inicijuoja mokėjimo nurodymą iš sąskaitos, esančios  pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją, arba gauna informaciją apie savo mokėjimo sąskaitą (arba kelias sąskaitas), atidarytą kitoje kredito įstaigoje ar keliose įstaigose.

Tai nėra nauja veikla, tačiau iki šiol ji nebuvo teisiškai reglamentuota, todėl naujasis mokėjimų įstatymas nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys, siekiantys gauti leidimą (licenciją) teikti ankščiau nurodytas paslaugas. Tačiau svarbu pažymėti, jog paslaugų teikėjams, norintiems teikti išimtinai tik mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas, bus taikomi mažesni reikalavimai licencijai gauti nei kitoms mokėjimo įstaigoms, siūlančioms platesnį mokėjimo paslaugų spektrą.

Atviroji bankininkystė

Daugiausiai diskusijų bankų ir finansų rinkoje sukėlusi naujovė - minėtų naujų mokėjimo paslaugų teikėjų teisė, gavus aiškų kliento sutikimą, prieiti prie pastarojo mokėjimo sąskaitos duomenų. Klientų sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai (bankai) privalės suteikti prieigą prie savo klientų duomenų net ir nesant sutartinių santykių tarp banko, tvarkančio kliento sąskaitas, ir mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugų teikėjo.

Komunikacija tarp šių mokėjimo paslaugų teikėjų vyks per atvirojo ryšio sąsają, kuriai taikomi reikalavimai nustatyti Europos komisijos techniniuose standartuose, paskelbtuose Europos Komisijos oficialiajame leidinyje. Bankai atvirojo ryšio sąsajas privalės atverti trečiosioms šalims (finansinių technologijų bendrovėms) iki 2019 m. rugsėjo 14 d.

Visa tai suteiks galimybę trečiosioms šalims, naudojantis bankų duomenimis bei infrastruktūra, pasiūlyti pridėtinę vertę sukursiančias finansines paslaugas (plačiau: Atviroji bankininkystė: galimybė ar iššūkis?). Tikimasi, kad tai paskatins konkurenciją mokėjimų rinkoje, ypač turint omenyje didžiųjų Skandinavijos bankų dominavimą Lietuvos rinkoje.

Mokėjimo paslaugų įstatymo taikymo sritis

Naujuoju Mokėjimų įstatymu išplečiama įstatymo taikymo sritis. Informavimo ir mokėjimo operacijų vykdymo reikalavimai bus taikomi ne tik valstybėse narėse jų valiutomis vykdomiems mokėjimams, tačiau ir mokėjimams ne ES valiutomis bei mokėjimams, kai tik vienas iš mokėjimo paslaugų teikėjų yra Europos Sąjungoje, o kitas - už Europos Sąjungos ribų (angl. one-leg transactions).

Taip pat naujajame Mokėjimų įstatyme išplečiamas ir patikslinamas taikymo išimčių sąrašas. Patikslinta komercinio agento išimtis - šis galės atstovauti tik mokėtoją arba gavėją, priešingu atveju paslauga nepateks į Mokėjimų įstatymo netaikymo sritį. Išplečiama riboto tinklo išimtis, įtraukiant valstybės reguliuojamas priemones, kurios išleistos socialiniais ar mokesčių tikslais. Be to, išimčių sąrašą papildys elektroninių ryšių tinklų teikėjų teikiamos mokėjimo paslaugos, kai mokama už skaitmeninį turinį, kuris yra parsisiunčiamas į skaitmeninius prietaisus, arba už bilietus bei labdarą, neviršijant tam tikrų vieno mokėjimo ar vieno abonento išlaidų limito.

Prieiga prie mokėjimo sąskaitų

Pagal naująjį Mokėjimų įstatymą, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos turės teisę naudotis kredito įstaigų paslaugomis – atsidaryti mokėjimo sąskaitą ir naudotis tiesioginio mokėjimo sistemos dalyvio paslaugomis. Minėtosios paslaugos privalės būti teikiamos remiantis objektyvumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principais.

Saugesnis autentiškumo patvirtinimas

Naujajame Mokėjimų įstatyme nustatomas saugesnio autentiškumo patvirtinimo (angl. strong customer authentication) procedūros reikalavimas, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas privalo taikyti tais atvejais, kai mokėtojas (i) internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis prisijungs prie savo mokėjimo sąskaitos, (ii) inicijuos elektroninę mokėjimo operaciją ar (iii) nuotolinio ryšio priemone vykdys bet kokį veiksmą, kuris gali būti susijęs su sukčiavimu atliekant mokėjimą ar kitokia piktnaudžiavimo rizika.

Inicijuojant nuotolinę mokėjimo operaciją, saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra turės užtikrinti mokėjimo operacijos dinamišką susiejimą su operacijos suma ir gavėju. Mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie teiks paslaugas nuotoliniu būdu, privalės įdiegti techninius sprendimus ir turėti tinkamas saugumo priemones, kurios padės apsaugoti personalizuotų saugumo duomenų konfidencialumą ir vientisumą, identifikuoti neįprastus ar nebūdingus mokėjimo operacijų veiksmus, suvaldyti atsitiktines ar apgaule atliekamas operacijas.

Tiesa, mokėjimo paslaugų teikėjas galės netaikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo išimtiniais atvejais, kurie yra grindžiami šiais kriterijais: (a) suteiktos paslaugos rizikos lygiu, (b) operacijos suma arba pasikartojimo dažnumu (arba abiem) ir (ar) (c) operacijos vykdymui naudotu mokėjimo kanalu.

Pavyzdžiui, mokėjimo operacija, atliekama atsiskaitant už įprastas paslaugas, iš to paties skaitmeninio įrenginio, įprastomis sumomis ir dažnumu bei toje pačioje geografinėje vietovėje būtų laikoma pagrįsta saugesnio autentiškumo patvirtinimo taikymo išimtimi.

Mokėjimo paslaugų teikėjai privalės taikyti naujas saugumo priemones dėl saugesnio autentiškumo patvirtinimo bei įgyvendinti Europos Komisijos oficialiajame leidinyje publikuotus techninio reguliavimo standartus nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Pranešimai apie incidentus

Mokėjimo paslaugų teikėjai turės pareigą nedelsiant informuoti priežiūros instituciją apie didelius operacinius ar saugumo incidentus, bei klientus, jei dėl incidento gali būti pakenkta jų finansiniams interesams. Mokėjimo paslaugų teikėjai priežiūros institucijai privalės periodiškai teikti statistinius duomenis apie sukčiavimo atvejus, susijusius su įvairiomis mokėjimo priemonėmis.

Licencijavimas

Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų licencijų išdavimo sąlygos iš esmės nesikeičia, tačiau pastarosios privalės pateikti priežiūros institucijai papildomus dokumentus. Įstaigos, siekiančios licencijos, turės būti parengusios saugumo politikos aprašymą, veiklos tęstinumo tvarkos aprašymą, jame aiškiai nurodant ypatingos svarbos operacijas, veiksmingus nenumatytų atvejų planus ir reguliaraus tokių planų adekvatumo ir efektyvumo testavimo ir peržiūros procedūrą bei neskelbtinų mokėjimo duomenų registravimo, stebėjimo, fiksavimo ir prieigos prie jų ribojimo procedūros aprašymą.

Siekiant sumažinti teisinio reguliavimo naštą, mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms nebebus privaloma sudaryti stebėtojų tarybą ar valdybą. Šių valdymo organų sudarymas paliekamas mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos nuožiūrai.

Kaip minėta, mokėjimo inicijavimo bei sąskaitos informacijos paslaugų teikėjams bus taikomi mažesni reikalavimai licencijai gauti, tačiau šie mokėjimo paslaugų teikėjai privalės turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, garantiją arba laidavimą.

Poveikio priemonės

Naujuosiuose įstatymuose nustatomi nauji piniginių baudų dydžiai įstaigoms. Juridiniams asmenims priežiūros institucija turės teisę paskirti iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems fiziniams asmenims galės būti paskirta iki 50 000 eurų siekianti bauda.

Taip pat priežiūros institucijai numatoma galimybė paskirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga nustatyti juridinio asmens bendrąsias metines pajamas arba jei šių pajamų dydis neviršija 1 milijono eurų. Tokia priežiūros institucijos teise siekiama užkirsti kelią neteisingai ar neteisėtai juridinių asmenų vykdomai veiklai, kai juridinių asmenų finansinės ataskaitos apskritai nėra sudaromos, juridinis asmuo buvo neseniai įkurtas ir dar neturi pajamų arba nurodomos pajamos yra fiktyvios.

Pereinamasis laikotarpis

Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos, kurioms jau buvo išduotas leidimas teikti mokėjimo paslaugas, galės ir toliau teikti paslaugas pagal jiems išduotą licencija. Tačiau iki 2018 m. lapkričio 1 d., mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos priežiūros institucijai privalės papildomai pateikti visą pagal naujuosius įstatymus reikalaujamą informaciją. Iki 2019 m. vasario 1 d. neįgyvendinus naujųjų įstatymų reikalavimų, priežiūros institucija šiems mokėjimo paslaugų teikėjams turės teisę taikyti poveikio priemones.

Mokėjimo inicijavimo bei sąskaitos informacijos paslaugų teikėjai, kuriems buvo išduotas leidimas vykdyti veiklą dar iki įsigaliojant naujiesiems įstatymams, turės teisę ir toliau teikti mokėjimo inicijavimo bei sąskaitos informacijos paslaugas. Tačiau šie paslaugų teikėjai per tris mėnesius nuo naujųjų įstatymų įsigaliojimo dienos privalės papildomai pateikti visą pagal naujųjų įstatymų nuostatas reikalaujamą informaciją priežiūros institucijai. Jei mokėjimo inicijavimo bei sąskaitos informacijos paslaugų teikėjai to nepadarys, priežiūros institucija jiems galės taikyti poveikio priemones.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Bambagyslė vis dar tvirta 8

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 1

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
05:45
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 55,7 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 2,4 mlrd. Eur – 2,4% (55,7 mln. Eur)...

Finansai
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 1

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna 1

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16
Mokestinė našta Lietuvoje mažesnė nei Latvijoje, tačiau didesnė nei Estijoje ir Lenkijoje 2

Pagal darbo santykių apmokestinimo naštą Lietuva 2018 m. užėmė 15 vietą tarp 36 Ekonominio bendradarbiavimo...

Finansai
2019.04.16
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
Reikalavimą pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perimti ne kiekvienas kreditorius Verslo tribūna

Civilinis kodeksas prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti...

Finansai
2019.04.15
Ekspertai: mokesčių amnestijos rezultatas kol kas kuklus, bet bus daugiau milijonų

Nuo metų pradžios 314 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotus mokesčius ir...

Finansai
2019.04.15
Vyriausybė pritarė darbuotojų įsigyjamų akcijų neapmokestinimui 

Siekiant kurti palankią aplinką verslo pradžiai ir plėtrai bei skatinti startuolių veiklą, Vyriausybė...

Finansai
2019.04.15
JAV didieji bankai skelbia savo rezultatus 1

JAV įsibėgėja didžiųjų bankų pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas – juos jau paviešino „JPMorgan...

Rinkos
2019.04.15
„ComplyTech“ – ginklas kovojant su nešvarių pinigų plovimu Verslo tribūna 7

Turtingos profesinės patirties Michel Farah yra š. m. pradžioje sukurtos bendrovės „ComplyTech“ vadovas.

FinTech sprendimai
2019.04.15
ES pučia žaliąjį burbulą – kasmet nori surinkti bent po 180 mlrd. Eur Premium 12

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į...

Finansai
2019.04.15
Jei klientas vėluoja atsiskaityti pusmetį, tikimybė, kad sumokės tik 20% 2

Vėluojantys atsiskaitymai yra pirmieji signalai apie išaugusią mokėjimų riziką. Ekspertai skaičiuoja, kad tik...

Finansai
2019.04.14
Kaip tapti išskirtiniu banko klientu Lietuvoje 1

Asmeninį vadybininką ar asmeninį bankininką Lietuvoje turi nemaža dalis bankų klientų, tačiau tikrai...

Rinkos
2019.04.14
6-ios „Revolut“ alternatyvos Lietuvoje ir Europoje Premium 14

Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“, dalį savo veiklos vykdantis iš Lietuvos, yra...

Rinkos
2019.04.13
V. Vasiliauskas: santūresnės euro zonos raidos prognozės nėra gera žinia Lietuvai

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateiktos santūresnės euro zonos raidos perspektyvos nėra gera žinia...

Verslo aplinka
2019.04.12
Lietuvą pagal BVP pernai aplenkė daugelis kaimynių Premium

Lietuva pagal ekonomikos augimą 2018 m. atsiliko ir nuo savo kaimynių, ir nuo tokių šalių kaip Airija.

Finansai
2019.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau