Investicijų šachmatai: numatyti ateitį

Leonhardo Foegerio („Scanpix“ / „Reuters“)“ nuotr.

Naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius jau pirmąją darbo dieną pradėjo gilintis į stringančios ES paramos problemas – pinigų skirstymą, nepopuliarias ES priemones. Pasitelkiant namų darbus, žadama įvertinti, kiek naudos duoda kiekvienas investuotas euras ir kuriose srityse ji – didžiausia. Šiai iniciatyvai išties yra tinkamas laikas, juolab kad po 2020 m. europinė parama Lietuvai gali sumažėti iki 40%. Tad jau dabar Vyriausybė turėtų strategiškai pažvelgti, į kokius objektus investuotos lėšos kuria ir kurs ilgalaikę grąžą.

Guntheris Oettingeris, už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos (EK) narys, viešėdamas Vilniuje perspėjo, kad dėl „Brexit“ ES biudžete atsivers kasmetė 10–15 mlrd. Eur skylė. Jungtinės Karalystės įmokos po išmokų į ES biudžetą yra antros didžiausios po Vokietijos, todėl netekus tokio „donoro“ teks kamšyti skylę, vadinasi, nebus išvengta kai kurių ES programų finansavimo karpymo. Nors p. Oettingeris pažadėjo, kad „bus siekiama skirti pakankamai lėšų“ svarbiausiems projektams Lietuvoje, išlaidauti neteks: nėra ko svajoti, kad kuri nors ES valstybė sutiks į Bendrijos biudžetą mokėti daugiau pinigų – idant jie būtų švaistomi menkaverčiams projektams.

2018-ieji gali būti labai svarbūs diskutuojant su EK dėl ateities biudžeto – tuomet paaiškės, apie kokį ES pinigų „pyragą“ kalbama ir kokią jo dalį pretenduoja atsiriekti kiekviena šalis. Tačiau jau dabar aiškėja ne itin džiugios prognozės – įvairiais scenarijais Lietuvai gali tekti iki 40% mažiau ES paramos lėšų. Todėl pasirūpinti deramu rezervu artėjančiam liesesniam finansiniam laikotarpiui derėtų jau pradedant 2018 m. biudžetu. Šiuo metu skatindama investicijas Lietuva yra 70% priklausoma nuo ES finansinės paramos.

EK komisaras pabrėžė, kad būtina rūpintis ES biudžeto „optimizavimu bei didesniu efektyvumu“ ir tuo, kad europietiški pinigai būtų investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“. Konsultantai tikina, kad jau dabar reikia siekti, jog esamos subsidijų lėšos būtų išskirstomos kaip galima veiksmingiau – būtina peržiūrėti suplanuotas 2014–2020 m. lėšas, įvertinti, kurios priemonės yra veiksmingesnės.

Vertinti dabartinio finansinio laikotarpio ES paramos panaudojimą imasi Virginijus Sinkevičius, naujasis ūkio ministras. Šiandien interviu VŽ jis tikina, kad iki metų pabaigos peržiūrės ES priemones. Pasak jo, kelios dešimtys Sumaniosios specializacijos prioritetų – lyg bandymas padrikai šaudyti tikintis į kažką pataikyti. Ministras mano, kad jų turėtų būti daugiausia penki, bet dar geriau – trys. „O dėl ES investicijų panaudojimo – pirmiausia pasidarysime namų darbus ir įvertinsime, kur investuotas euras duoda didžiausią naudą“, – aiškina jis. Finansų ministerija akcentuoja, kad turime nebekurti tokios infrastruktūros, kuriai išlaikyti reikėtų papildomų savivaldybės ar biudžeto lėšų, – reikia siekti „įveiklinti“ jau sukurtą infrastruktūrą, investuoti į inovacijas.

Klaudijus Maniokas, UAB „ESTEP Vilnius“ valdybos pirmininkas, VŽ teigė, kad siekiant kompensuoti būsimas netektis reikia ruoštis didinti nacionalinę viešųjų investicijų dalį, skatinti perėjimą prie paskolų, skatinti privataus kapitalo panaudojimą, suvienodinti struktūrinių ir nacionalinių investicijų taisykles, rūpintis didesne investicijų kokybe. „Finansuojant reformas, kad ir tokias kaip aukštojo mokslo, galima daugiau skolintis, ir to ES nelaikytų biudžeto deficitu“, – kalba ekspertas (2017 11 29). Jis primena: pinigų geriems projektams rinkoje netrūksta ir jie kaip niekada yra pigūs.

Iš Briuselio pasigirsta vis daugiau rekomendacijų dėl skolinimosi – siūloma aktyviau naudotis rizikos kapitalo fondų pinigais, o ne ištiesta ranka stovėti prie ES paramos. VŽ nuomone, prie to reikėtų pridurti ir rekomendaciją paramos pinigus investuoti tik į realią pridėtinę vertę duosiančius projektus – Vyriausybė jau dabar turėtų strategiškai pažvelgti į perspektyvą.

Komentarai