Praėjusią savaitę – didžiausia valandos elektros gamyba Lietuvoje per 19 metų
Balandžio 7–13 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 35% nuo 108 Eur/MWh iki 71 Eur/MWh be perdavimo ir kitų mokesčių, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 65 Eur/MWh.
„Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje buvo saulėta ir vėjuota, o 10 valandą visa vietos gamyba šalyje pasiekė rekordinę 2.365 MW galią. Šeštadienį dėl mažo suvartojimo ir perteklinės generacijos Lietuvoje fiksuotos neigiamos kainos – vidurdienį jos nukrito iki -18 Eur/MWh. Tai rodo, kad mūsų rinkoje yra puikios galimybės vystytis lankstiems vartojimo ir gamybos pajėgumams, ypač kaupimo įrenginiams“, – pranešime teigia Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 9% nuo 208 GWh iki 226 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 97% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 218 GWh elektros energijos, tai yra 5% daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 209 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išaugo 4% nuo 91 GWh iki 94 GWh. Šiluminių jėgainių, prijungtų prie perdavimo tinklo, gamyba augo 17% nuo 49 GWh iki 57 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 8% nuo 15 GWh iki 13 GWh. Saulės elektrinių generacija išliko tokia pati, kaip ir prieš savaitę – 41 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 43% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 26%, saulės elektrinės – 19%, hidroelektrinės – 6%, o kitos elektrinės – 6%.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 50% nuo 61 GWh iki 92 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 91% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 2% – iš Latvijos, o likę 8% – iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 47% nuo 42 GWh iki 62 GWh. 64% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 28% – į Lenkiją, o likę 8% – į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 59% Lenkijos kryptimi ir 28% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4% Švedijos kryptimi ir 71% Lietuvos kryptimi.
