Tiekėjai: brangstant biokurui, šilumos kaina augs nedaug

Publikuota: 2018-08-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. 

Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas.  

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių. 

„Žaliava biokuro gamybai iš tikrųjų pabrango. Trečios rūšies malkinė mediena pabrango apie 20% (...). Dyzelinis kuras, kaip ir kitas automobilinis kuras, irgi pabrango apie 20%, palyginti su praeitais metais. Tai irgi yra gana žymi mūsų kaštų dalis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo p. Lapinskas. 

Pasak jo, biokuro sektoriuje augančios algos taip pat lėmė kuro brangimą.

„Šios trys dalys yra visiškai objektyvios ir lėmė biokuro kainos augimą“, – pridūrė p. Lapinskas. 

Jo teigimu, biomasė yra didžiausia atsinaujinančios energetikos rūšis visame pasaulyje, o Lietuvoje pernai jau 70 proc. centralizuotos šilumos pagaminta iš biokuro. 

Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ pabrėžia, kad bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro tik penktadalį kainos, todėl kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį, nėra teisinga. Asociacija prognozuoja, kad sprendžiant iš sandorių, kurie formuojasi naujam šildymo sezonui, biokuro kaina turėtų kilti apie 20-25%, o tai gali lemti šilumos kainos augimą 0,3-0,4 euro cento už kilovatvalandę (kWh). 

„Netgi ir stipriai pabrangus biokurui, tai tas lems iki 10% šilumos kainos augimą“, – teigė „Litbiomos“ valdybos narys p. Lapinskas. 

Nagevičius: biokuras yra tikroji Lietuvos sėkmės istorija 

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad biokuro kainos yra du kartus mažesnės nei gamtinių dujų. 

„Biokuro plėtra yra tikroji Lietuvos sėkmės istorija. (...) Jeigu kalbame vien apie centralizuoto šilumos tiekimo sektorių, tai perėjimas prie biokuro pernai Lietuvai leido vien per kurą sumažinti sąnaudas 113 mln. eurų. (...) Gamtinės dujos yra daugiau nei dvigubai brangesnės už biokurą – net ir pabrangus biokurui. Visos kuro rūšys brangsta“, – kalbėjo p. Nagevičius. 

Pasak jo, net jeigu metinė biokuro kaina padidėtų 50 proc., šilumos kainos augtų iki 10%. 

„Nieko neįtikėtino neįvyko, biokuro kaina grįžo į ankstesnes kainas. O šilumos kaina šiek tiek koreguojasi. Vyksta daug kovų: tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir  šilumos tiekėjų, kur pasinaudojama biokuro korta. Taip pat tarp valdininkų, kurie nori didinti kirtimus (...) Yra tokių, kurie nori stabdyti konversijos procesą į biokurą ir išlaikyti gamtinių dujų vartojimą, čia su terminalu (suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje – BNS) visokie reikalai“, – aiškino p. Nagevičius. 

Miškų kirtimo normos didinimas argumentuojant biokuru – apgavystė

Rugpjūčio pradžioje, siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams. Nepriklausomi šilumos gamintojai tikino, kad padidinus normą, galima stabilizuoti biokuro kainų augimą. 

Ponas Lapinskas teigia, kad miškų kirtimo didinimas nėra aktualus biokuro gamintojams.

„Siūlymas biokurui neprasmingas ir nereikšmingas, mums dėl jo nei šilta, nei šalta, esame nustebę ir išpūtę akis, kaip čia kažkas nori didinti miškų kirtimą dėl biokuro – tai visiška nesąmonė ir apsimestinis argumentas, tai melagystė. Mums nesuprantama, kodėl imamasi didinti miškų kirtimus, prieš tai nesprendus apvalios medienos iš Lietuvos eksporto. Didžiuliai kiekiai keliauja iš Lietuvos“, – sakė p. Lapinskas. 

Asociacijos „Litbioma“ teigimu, norint, kad biokuro kaina būtų teisinga, būtina, be kita ko, taikyti  pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą biokurui privačiuose namų ūkiuose, sumažinti administracinę-finansinę naštą smulkiems tiekėjams biržoje, remti katilų modernizavimą. 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) liepą pareiškė, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams. LŠTA prognozavo, jog artimiausio šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.

Pasak LŠTA, energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, populiariausios SM2 rūšies skiedrų kaina šių metų liepos mėnesį pasiekė 195 Eur už toną naftos ekvivalento (tne), o tai yra „neregėtas dydis vasaros metu“. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Lietuvos energija“ virs „Ignitis“ 20

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė UAB „Lietuvos energija“ pateikė paraišką registruoti prekės ženklą...

Pramonė
2019.04.24
Naujasis Ukrainos prezidentas ragina su TVF derėtis dėl mažesnių dujų kainų 3

Ukrainos išrinktasis prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino vyriausybę ir valstybinę...

Pramonė
2019.04.24
EK patvirtino paramą atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje

Europos Komisija (EK) pritarė Lietuvos atsinaujinančios energetikos paramos schemai. Šiandien Vyriausybėje...

Pramonė
2019.04.24
Naftos kainos atsitraukė nuo pusmečio aukštumų

Naftos kainos trečiadienį kiek atsitraukė nuo 6 mėn. aukštumų, į kurias savaitės pradžioje užkėlė Jungtinių...

Rinkos
2019.04.24
„Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur, o  „Litgrid“ – 2,6 mln. Eur dividendų  5

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur dividendų, arba 0,0293 Eur už...

Pramonė
2019.04.23
Baltarusija stabdo degalų eksportą, Lietuva kol kas rami  10

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei sustabdžius šviesiųjų naftos produktų eksportą į...

Pramonė
2019.04.23
Svarstoma, ar diegti išmanius elektros, dujų, šilumos, vandens skaitiklius 20

Netrukus turėtų paaiškėti, ar visame šalies komunaliniame sektoriuje galėtų būti diegiama išmanioji apskaita,...

Pramonė
2019.04.23
Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 5

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 16

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
„NT Valdos“ aukcione už 4,25 mln. Eur pardavė kompleksą sostinėje 3

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „NT Valdos“ už 4,25 mln. eurų (su PVM) pardavė vieną...

Statyba ir NT
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 4

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
„Achema“ Europos teismui skundžia naują SGD terminalo išlaikymo tvarką  8

Vieno didžiausių šalyje koncernų „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir prekybos dujomis...

Pramonė
2019.04.19
Norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams – 4,5 mln. Eur paramos 21

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų...

Pramonė
2019.04.19
„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 3

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16
Vilnius ir Minskas tariasi, kaip keisis informacija apie galimas atomines avarijas 1

Susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie galimas atomines avarijas su Baltarusija...

Pramonė
2019.04.16
Astravo AE pirmojo reaktoriaus įjungimas atidėtas iki rudens 3

Baltarusija Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus įjungimą atidėjo iki šių metų rudens, tokio...

Pramonė
2019.04.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau