Dujotiekio su Lenkija statyboms uždegta žalia šviesa

Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai AB „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ S.A. ketvirtadienį pasirašė tinklų sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą investuoti į dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą bei pradėjo dujotiekio statybos etapą.

„Po intensyvių ir konstruktyvių derybų etapo pereiname į realią jungties statybos stadiją. GIPL projektas yra vienas svarbiausių projektų mūsų šalies energetikoje, nes jis atveria duris Lietuvos ir Baltijos valstybių gamtinių dujų perdavimo sistemų integracijai į bendrą Europos dujų rinką, užtikrina dar vieną alternatyvų dujų šaltinį, o tuo pačiu didesnę ekonominę naudą bei energetinį saugumą visiems projekto partneriams. Kartu naujoji jungtis su mūsų strategine partnere Lenkija kuria naujas galimybes suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklai ir sąlygas konkurencingesnėms gamtinių dujų kainoms šalies rinkoje“, – išplatintame pranešime cituojamas Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.

„GIPL projektas yra geras bendrų, kryptingų, aktyvių pastangų bei Europinio solidarumo pavyzdys. Įgyvendinus projektą Baltijos šalių ir Suomijos vartotojai turės didesnį gamtinių dujų tiekimo ir kainos pasirinkimą, o gamtinių dujų rinkos dalyviams atsivers naujos bendradarbiavimo perspektyvos“, – teigia „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

Sudarius sutartį bus skelbiami rangos darbų bei vamzdžių pirkimo konkursai. Lietuvos teritorijoje GIPL dujotiekio statybos darbus numatoma užbaigus tarptautinio viešojo pirkimo procedūrą.

Tinklų sujungimo sutartį bendrovės pasirašė po to, kai buvo pasirašyta ją įgalinantis susitarimas dėl GIPL projekto sąnaudų paskirsymo. Kaip rašė VŽ, pastarąją sutartį praėjusią savaitę pasirašė Baltijos šalių ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

Dujotiekio jungtis su Lenkija Lietuvai leis prisijungti prie Europos dujotiekio sistemos, taip išvaduojant Baltijos šalis (o su Estijos ir Suomijos jungtimi „Balticconnector“ – ir Suomiją) iš dujų tiekimo sistemos „salos“. Anksčiau, kaip ketvirtadienį skelbė Europos Komisija, šį trūkumą savo naudai išnaudojo „Gazprom“, iš šioje saloje esančių šalių reikalaudama didesnių dujų kainų, nei iš kitų šalių. Rinkos padėtį reikšmingai pakeitė atsiradęs Klaipėdos SkGD terminalas „Independence“, tačiau ES Energtikos sąjungos gairėse nurodomas siekis ES šalims užsitikrinti tris dujų tiekimo šaltinius.