Rusija pripažino ES pranešimus apie branduolinių medžiagų nuotėkį
Apie tai pranešė Rusijos meteorologijos tarnyba (Rosgidromet). Pietinėje Čeliabinsko srities dalyje (Uralo kalnų regionas) šios medžiagos koncentracija rugsėjo 25 ir spalio 1 dienomis viršijo įprastąją 986 kartus.
„Rosatom“ neinfomuoja, kur ir kada tiksliai galėjo įvykti incidentas.
Organizacijos „GreenPeace“ Rusijos skyrius vakar pažadėjo kreiptis į vietos prokuratūrą dėl galimai nuslėptos branduolinės avarijos.
Apie rutenio debesį, kuris galimai susiformavo Rusijoje arba Šiaurės Kazachstane ir pasiekė Europą, rugsėjo pabaigoje pranešė ir kelių Europos Sąjungos šalių radiacinės saugos tarnybos. Prancūzijos radiologinės ir branduolinės saugos institutas (IRSN) tąsyk spėjo, kad debesies kilmė – „kažkur tarp Volgos upės ir Uralo“, tačiau prancūzai pabrėžė neturį galimybių tiksliau nustatyti galimo incidento vietos. Apie padidėjusią rutenio Ru-106 koncentraciją taip pat pranešė Austrijos, Vokietijos, Čekijos ir Švedijos radiologinės priežiūros institucijos.
Spalio 17 d. Lietuvos Radiacinės saugos centras (RSC) savo interneto svetainėje informavo, kad „Lietuvoje aptikti nedideli rutenio-106 radionuklido pėdsakai pavojaus žmonių sveikatai nekelia“. Pasak pranešimo, radionuklido pėdsakai buvo nustatyti Ignalinos atominės elektrinės Aplinkos stebėsenos laboratorijoje spalio 3-12 d. paimtus mėginius.
Julius Žiliukas, RSC Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius VŽ sakė, kad specialios stotys, kurios siurbia pro specialius filtrus orą ir kurie (mėginiai – VŽ) paskui matuojami, siekiant nustatyti kokie radionuklidai ir kokie jų kiekiai yra ore, užfikasavo Ru-106 pėdsakus, tačiau esą šie kiekiai buvo mažesni nei užfiksuoti Prancūzijoje, ar kitose vidurio Europos šalyse. „Pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus apie šiuos Ru-106 pėdsakus atsakinga institucija (Valstybinė atominės energijos saugos inspekcija) pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) bei Europos Sąjungai“, – sakė p. Žiliukas.
„Nei viena šalis pagal tarptautines konvencijas nepranešė TATENA (tarptautinei atominės energijos agentūrai – VŽ) apie įvykusį Ru-106 nuotėkį. šiuo metu šio radionuklido ore nebeaptinkama“, – pridūrė ekspertas, paklaustas apie galimą nuotėkio šaltinį.
„Rosgidromet“ ir „Greenpeace“ tvirtina, kad didžiausia rutenio koncentracija rugsėjo pabaigoje nustatyta 100 km atstumu nuo šalia Čeliabinsko esančio branduolinių technologijų centro „Majak“, kuris priklauso branduolinių technologijų koncernui „Rosatom“. Koncernas spalio viduryje Rusijos žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė, kad jo stebėsenos padalinių rugsėjo 29 d. ir spalio 7 d. paimtuose oro mėginiuose rutenio pėdsakų neužfiksuota, ir neigė ES šalių priežiūros institucijų pranešimus, rašo „The Quebec Telegraph“ (TQT).
„Rosatom“ ir dabar neigia „Greenpeace“ įtarimus, esą incidentas galėjo kilti „Majak“ centre, nors portalo eanews.ru teiginu, Čeliabinsko srityje spalio mėnesį kilo tokių gandų, o vietos gyventojai skundėsi sunkiau kvėpuojantys. TQT teigia, kad 1957 m. šiame centre įvyko viena didžiausių branduolinių avarijų istorijoje, o dabar yra perdirbamas panaudotas branduolinis kuras.
