VVĮ reorganizacijos planuose – ir trečdalio akcijų pardavimas

Prie Ūkio ministerijos veikianti darbo grupė svarsto galimybę ne tik paleisti į rinką joje galinčias veikti antrines VVĮ bendroves, o ir į rinką paleisti trečdalį pirminių VVĮ akcijų.

Spaudai išplatintame Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos(TS-LKD) frakcijos pranešime teigiama, kad minėta darbo grupė siūlo parduoti po trečdalį akcijų tokiose strateginėse valstybės įmonėse kaip „Lietuvos energija“, „EPSO-G“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos paštas“.

„Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupę siūloma reorganizuoti atskiriant kai kurias veiklas, privatizuojant krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas ir kai kurias dabar grupėje esančias bendroves. Komercinių veiklų atskyrimas ir pardavimas numatytas ir „Lietuvos pašto“ įmonių grupėje.

Susisiekimo ministerija prieštaravo darbo grupės siūlymams dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Lietuvos pašto“, Finansų ministerija – dėl „Lietuvos energijos“ įmonių.

VŽ jau rašė, kad prie Ūkio ministerijos (ŪM) veikianti darbo grupė, analizuojanti, ar valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veikla atitinka valstybės strategiją ir bendrovėms nustatytus tikslus, dėlioja jų antrinių įmonių – o, kaip paaiškėjo penktadienį, ir dalies pirminių įmonių akcijų – paleidimo į rinką galimybes.

Siūloma parduoti „Lietuvos geležinkelių“ antrines įmones: Geležinkelio tiesimo centrą, Vilniaus lokomotyvų remonto depą, „Geležinkelių projektavimas“, „Gelsauga“, Geležinkelių aplinkosaugos centrą.

„Lietuvos energijos“ įmonių grupėje, pasak siūlymo autorių, turėtų nelikti UAB Duomenų logistikos centro, kuris jau yra parduotas, ir UAB „NT Valdos“ – pastaroji aukcionuose parduoda iš energetikos įmonių perimtą konsoliduotą nekilnojamąjį turtą. Kaip rašė VŽ, taip pat privataus savininko turėtų ieškoti „EnePRO“ ir Elektroninių mokėjimų agentūros. Darbo grupės nuomone, UAB EPSO-G turėtų atsisakyti „Teto“, o AB Lietuvos paštas – antrinės bendrovės „Baltic Post“.

Priešinamasi planui dar negimus

Trečdalio VVĮ akcijų pardavimo siūlymas bemat susilaukė pasipriešinimo – jiems nepritaria nei „Lietuvos geležinkelius“ ir „Lietuvos paštą“ valdanti Susisiekimo ministerija, nei „Lietuvos energijos“ akcininkė Finansų ministerija.

„Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę valstybei turinčios valstybės įmonės yra šalies nacionalinio saugumo objektas, todėl bet kokie sprendimai, ypač susiję su šių įmonių privatizavimu, turi būti priimti itin apgalvotai. Pažymėtina, kad tokių įmonių reorganizavimas ir privatizavimas gali būti pavojingas – nacionalinio saugumo požiūriu. Akcijų perleidimas privatiems investuotojams susilpnintų pastarųjų atsparumą neigiamam išorės poveikiui“, – teigia TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, kuris kartu su Žygimantu Pavilioniu šiuo klausimu kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį.