Ar užtikrinsime energetikos švarą ir tvarumą „Žiemos paketu“?

Publikuota: 2017-02-04
Ignas Jurkynas, „Cobalt“ asocijuotasis partneris. Įmonės nuotr.
svg svg
Ignas Jurkynas, „Cobalt“ asocijuotasis partneris. Įmonės nuotr.
„Cobalt“ asocijuotasis teisininkas

„Švari energija visiems europiečiams“ – tokiu šūkiu praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pristatė ilgai lauktą, kompleksinį naujų teisėkūros iniciatyvų rinkinį, į kurį šių metų pradžioje krypsta energetikos rinkos dalyvių, reguliatorių ir politikos formuotojų žvilgsniai.

Vadinamasis „Žiemos paketas“ yra istoriškai bene didžiausias, ypatingai ambicingas, įvairias ūkio šakas apimantis energetikos sektoriaus reguliavimo siūlymų rinkinys, pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Siekdama išlaikyti Europos Sąjungos konkurencingumą ir nuoseklų ekonomikos augimą, „Žiemos paketo“ siūlymais Europos Komisija kelia tris pamatinius tikslus 2030-iesiems metams: užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, užtikrinti ES pasaulinę lyderystę atsinaujinančių energijos išteklių srityje ir sudaryti tinkamas sąlygas vartotojams.

Tikimasi, kad parengti teisėkūros siūlymai, prisidės ir prie drąsesnio energetikos inovacijų proveržio Lietuvoje. Tai ypatingai svarbu mūsų šaliai – šalies energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui reikšmingai (bemaž dvigubai) didesnis nei ES vidurkis, intensyvus elektros energijos importas Lietuvoje pasiekia iki 80% viso suvartojamo energijos kiekio, o hidro, vėjo, kitų atsinaujinančių šaltinių energetikos potencialas lieka neišnaudotas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ar pradėsime daugiau naudoti atsinaujinančių energijos išteklių?

„Žiemos paketu“ Europos Komisija pirmiausiai kelia tikslą reikšmingai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių, biokuro ir biodegalų naudojimą elektros energetikos, šilumos ūkio, transporto sektoriuose.

„Žiemos pakete“ pateiktais Skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energija direktyvos pakeitimais siūloma nustatyti, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 27% visoje ES suvartojamos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių išteklių energijos šaltinių. Skaičiuojama, jog toks atsinaujinančių išteklių naudojimas reikšmingai – net iki 40% sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip prisidedant prie klimato kaitos stabdymo.

Pastaruoju metu matant padidėjusį vėjo energetikos plėtros tempą, manoma, kad Lietuva turi galimybę aktyviau plėsti atsinaujinančių išteklių energetikos naudojimą ir nelaukdama „Žiemos paketo“ priėmimo. Nepaisant to, kad vėjo elektrinių plėtra jau šiandien yra pasiekusi 2020 metams keltą 500 MW įrengtosios suminės galios tikslą, ankstesnės Vyriausybės energetinė politika, o būtent – reglamentavimo pokyčių stoka, nebuvo palanki tolimesniam vėjo energetikos vystymuisi. Tikimasi, jog naujai suformuota Vyriausybė dar šiemet ryšis remti vėjo jėgainių statybas, padidinant vėjo elektrinių kvotas bei sukuriant palankią ir stabilią investicinę aplinką energetikos projektų investuotojams.

Vertinant atsinaujinančių išteklių plėtrą, taip pat galima pastebėti, kad dėl reikšmingai pingančių atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų, ilgalaikėje perspektyvoje prie žaliosios energetikos reikšmingai prisidėti galėtų ne vien tiesiogiai įpareigotosios šalys – valstybės narės, bet ir patys vartotojai – gyventojų bendruomenės, ūkio subjektai, miestai vis daugiau investuojantys į nuosavas energijos gamybos, persiuntimo, laikymo inovacijas. Esant palankiam, į vartotoją orientuotam, energetikos sistemos reglamentavimui, Lietuva ateityje galėtų pereiti prie lokalios energijos gamybos, leidžiančios pagamintą elektros energiją suvartoti toje pačioje vietoje.

Kaip didinsime energijos vartojimo efektyvumo rodiklius?

Kartu su atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra, „Žiemos pakete“ pateiktais siūlymais neatsiejamai siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumo rodiklius. Energijos vartojimo efektyvumas yra veiksminga priemonė spręsti energijos importo priklausomybės, energijos išteklių mažėjimo, taip pat klimato kaitos problemoms.

Pateiktais Energijos vartojimo direktyvos pakeitimais, iki 2030 m. siekiama nustatyti privalomą 30% energijos vartojimo efektyvumo lygį, tokiu būdu CO2 emisiją sumažinant ne mažiau kaip 40%. Siūlymuose taip pat pateikiamos reguliavimo gairės, kuriomis energijos tiekėjai ir persiuntėjai padidintų jų tiekiamos (persiunčiamos) energijos kiekius po 1,5% kiekvienais metais. Reikėtų pažymėti, jog konkrečiais skaičiais išreikšti ilgalaikiai tikslai yra geras ženklas valstybėms narėms ir investuotojams suteikiantis galimybę nusistatyti aiškias investavimo į energetiką kryptis ir strategijas.

Taip pat numatoma, jog užsibrėžti energijos sutaupymo tikslai ženkliai prisidėtų prie bendrojo ES ekonomikos augimo (~0,4%, t. y. ~70 mlrd. Eur), užtikrintų energijos išteklių kainų konkurencingumą (pirminiais skaičiavimais – elektros energijos kainą sumažinant nuo 161 iki 157 Eur/MWh), be to, manoma, kad energijos vartojimo efektyvinimas iki 2030 m. sukurtų iki 400.000 papildomų darbo vietų.

Energijos vartojimo efektyvumas, sąlygojantis energijos importo srautų mažėjimą ne tik prisidėtų prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir neigiamo poveikio klimato kaitai mažinimo, bet ir didintų Lietuvos saugumą, be kita ko, ribojant sociopolitines grėsmes, t. y. mažinant galimybę manipuliuoti energijos išteklių tiekimo apimtimis ir jų kainomis, tokiu būdu paveikiant Lietuvos vidaus ir užsienio politiką manipuliuojančiajai valstybei palankia linkme.

Visiškai integruota ES energijos vidaus rinka

Vis dar besitęsianti ES valstybių narių izoliacija nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų, o kartu ir atsinaujinančių išteklių energetikos (didžiąja dalimi – sudėtingai prognozuojamų gamybos šaltinių) plėtra, vis aiškiau pažymi poreikį Europos Sąjungoje vystyti vieningą energijos vidaus rinką. Naujai siūloma reguliavimo ir infrastruktūros sistema siekiama sudaryti sąlygas visoje ES teritorijoje laisvai prekiauti energijos ištekliais – dujomis, elektros energija, užtikrinti laisvą šių išteklių judėjimą visoje ES. „Žiemos paketu“ taip pat tęsiamas rinkos kaina pagrįstos kainodaros skatinimas.

Vieningą energijos rinką ir sistemos stabilumą taip pat siekiama užtikrinti per aktyvesnį energijos vartotojų įtraukimą į elektros energetikos sistemos veikimą. Siekiama, kad vartotojai visos ES mastu turėtų platesnes tiekimo alternatyvų pasirinkimo galimybes, būtų faktiškai įgyvendinamos kainų palyginimo priemonės. Siūlymais kartu skatinama ir vartotojų pagamintos elektros energija prekyba rinkoje. Vartotojai tokiu būdu dalyvautų kaip decentralizuotų energijos tinklų valdytojai ir kaip per decentralizuotas platformas veikiantys investuotojai, naudojamomis inovacijomis skatinantys reikšmingus viso sektoriaus pokyčius.

Teisėkūros siūlymų, numatytų „Žiemos pakete“ pateikimas – vienas iš nedaugelio žingsnių link švarią energetiką Europoje užtikrinančio reguliavimo. Nors energijos vartojimo efektyvumas, vieninga energijos vidaus rinka ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimas numatyti kaip vieni iš prioritetinių tikslų Europos Tarybos pirmininkavimo plane, o diskusijos bei pateiktų siūlymų aptarimas prasidės jau pirmąjį šių metų ketvirtį, tikėtina, kad pakete numatytų siūlymų svarstymas ir priėmimas Europos Sąjungos institucijose gali trukti iki dvejų metų.

Aiškesnė kryptis institucijoms bei investuotojams

Nors „Žiemos paketas“ yra reguliavimo siūlymų rinkinys ir konkrečių teisės aktų priėmimo bei įsigaliojimo dar teks luktelėti, jau šiandien energetikos rinkos dalyviams, esamiems ar potencialiems investuotojams, o taip pat nacionalinę energetikos strategiją šią vasarą baigsiančiai rengti Energetikos ministerijai yra aiškiai suponuojamos reguliavimo ir investavimo gairės, pažyminčios prioritetą užtikrinti energijos efektyvumą ir ekonomikos dekarbonizaciją.

Tikimasi, kad „Žiemos paketas“ galėtų būti viena iš prielaidų valstybiniam reguliavimui atsigręžti į alternatyviąją energetiką – sudaryti prielaidas tolimesnei vėjo energetikos plėtrai (padidinant maksimalią jėgainių suminę galios ribą), aktyviau plėtoti ir tobulinti nedidelių jėgainių technologijas, pvz., išplėsti savo poreikiams elektros energiją gaminančių jėgainių dvigubos apskaitos modelį (mainymąsi elektra su elektros tinklų operatoriumi), taip pat sudaryti palankesnes sąlygas ESCO (energijos taupymo paslaugų) kompanijoms, galinčioms ir siekiančioms investuoti į energijos efektyvumą didinančias priemonės, tarp jų – ir į inovatyvių energijos gamybos įrenginių diegimą vartotojų objektuose.

Ignas Jurkynas yra asocijuotas „Cobalt” advokatų kontoros teisininkas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Postą palieka ESO vadovas M. Keizeris 1

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Keizeris nuo...

Vadyba
09:41
Degalams išbrangus lietuviai keičia įpročius

Brangstantys degalai beveik kas antrą suaugusį Lietuvos gyventoją verčia keisti įpročius ir iš automobilio...

Pramonė
08:45
Sekmadienį baigiasi laikas pasirinkti nepriklausomą tiekėją 3

Sekmadienį baigiasi terminas, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti...

Verslo aplinka
2022.06.26
Atšaukiamas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas 1

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos...

Pramonė
2022.06.23
D. Kreivys: Lietuvos tikslas – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą...

Pramonė
2022.06.23
Vokietija aktyvavo pavojaus režimą dėl sumažėjusio dujų tiekimo

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio...

Rinkos
2022.06.23
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi būti atjungta nuo BRELL, karinės konfrontacijos su Rusija nesitiki

Lietuva pasirengusi tam, kad Rusija, keršydama už ES sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sustabdymą,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Gazprom“ išėjo į karą su Europa, dujų kainos muša rekordus Premium 40

Rusijos „Gazprom“ politiniais sumetimais mažinant tiekimą Europai, gamtinių dujų kainos matuojasi ilgiausio...

Rinkos
2022.06.22
Briuselis nuogąstauja dėl didėjančio kai kurių ES šalių anglių naudojimo 2

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Elektrum Lietuva“ siekia vienašališkai nutraukti sutartį su „Vydmantai wind park“

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinei bendrovei Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ su Vakarų sankcijų...

Pramonė
2022.06.22
Konkurencijos tarybos pirmininkas: dar anksti kalbėti apie elektros rinkos liberalizavimo naudą

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, sako, kad dar per anksti pasakyti, ar vartotojai...

Pramonė
2022.06.21
Švedija skelbia „ankstyvąjį perspėjimą“ dėl energijos tiekimo sunkumų

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“,...

Pramonė
2022.06.21
Savaitgalį vyks Karaliaučiaus elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas

Rusija šeštadienį Karaliaučiuje atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo...

Pramonė
2022.06.21
Valstybės atsargos – tik strateginių įmonių saugyklose

Valstybės lėšomis kaupiamos atsargos bus laikomos tik strateginių įmonių saugyklose. 

Pramonė
2022.06.21
EK pritarė, kad „Orlen“ perimtų „Lotos“ grupę

Europos Komisija pirmadienį pritarė sandoriui, kuriuo didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ perimtų...

Pramonė
2022.06.21
Nyderlandai atšaukia energijos gamybos iš akmens anglių apribojimus 13

Nyderlandai pirmadienį prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos, jau nusprendusių panaikinti energijos gamybos...

Pramonė
2022.06.21
Sumažėjus dujų tiekimui iš Rusijos, Danijoje paskelbtas „ankstyvasis perspėjimas“

Danijos energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, vyraujant nerimui dėl...

Pramonė
2022.06.21
JAV Trijų jūrų iniciatyvai skirs iki 300 mln. USD infrastruktūrai ir energetikai plėtoti

„Trūkinėjantys ryšiai Rytai-Vakarai arba transporto koridoriai iš Rytų į Vakarus būtų pakeisti labai...

Logistika
2022.06.20
Austrija ir Vokietija mažina dujų naudojimą, pradės deginti daugiau anglių 27

Austrijos vyriausybė sekmadienį paskelbė, kad vėl atidarys užkonservuotą anglimis kūrenamą elektrinę dėl...

Pramonė
2022.06.20
Prie Kataro dujų projekto „North Field East“ prisijungė „ConocoPhillips“

„ConocoPhillips“ pirmadienį tapo pirmąja JAV energetikos milžine, prisijungusia prie milžiniško Kataro dujų...

Rinkos
2022.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku