Druskininkai: keičiasi ir erdvės, ir vardai
Kurorto viziją svečiams pristatantis ir plėtros planų keliems dešimtmečiams į priekį turintis meras Ričardas Malinauskas, nesiginčija, kai jo sumanymus pavadina fantazijomis. „Prieš 20 metų ir vandens parkas, ir Snow Arena, ir daug kitų dalykų, šiandien esančių Druskininkuose, atrodė iš fantastikos srities“, - šypteli jis.
Ir pasakoja apie jūrą po stogu, kuri atsiras kai tik bus įveiktos biurokratinės kliūtys, stabdančios projektavimo darbus, apie didžiausius Lietuvoje Kultūros kongresų rūmus, kurie jau būtų baigti, jei ne rangovų bylinėjimasis, apie išskirtinę autobusų stotį, kurios projektas pristatomas Venecijos bienalėje, o pastato viduje įrengtas helio balionas kils į 200 metrų aukštį – vienu metu juos galės pasikelti iki 30 žmonių.
Modernią autobusų stotį netikslu būtų vadinti gaivaus oro gurkšniu, nes oras Druskininkuose ir taip tyras, svečiai iš tolimų kraštų net šmaikštauja, kad būtų galima juo prekiauti, bet kad tai labai laukiamas objektas – tai tikrai.
Susisiekimas kurortui būtinas kaip oras. O pasiekti Druskininkus kitaip kaip automobiliu ar autobusu kol kas nėra galimybės. Strateginiuose valstybės projektuose kalbama apie geležinkelio atšaką, svečiai garsiai svajoja apie aerodromą, kuriame galėtų leistis ir kiek didesni lėktuvai, savivaldybė ėmėsi gaivinti laivybą Nemunu. Tik dėl priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo savivaldybės, ir geležinkelio, ir lėktuvų skrydžių ir Nemunu plaukiančių laivų teks ilgokai palaukti.
Tą suprasdami, Druskininkai ne tik drąsiai svajoja, bet ne mažiau drąsiai daro kasdienius darbus, kurie keičia kurorto veidą, didina jo patrauklumą ir vien tik automobilių transportu pasiekiamas kurortas per metus sulaukia apie 370 tūkst. turistų, o nakvynių skaičius jau dvejus metus iš eilės viršija milijoną.
„Gyvename tokiu metu, kai negali sustoti atsipūsti, galvodamas, kad jau pakankamai daug padarei. Visi ieško naujovių ir daro daug įdomių dalykų. Jei stoviniuosi, greit būsi aplenktas. O vytis visada sunkiau“, - samprotauja meras R. Malinauskas.
Pro jo darbo kabineto langą matosi Vilniaus alėja – pagrindinė pėsčiųjų gatvė pačioje kurorto širdyje. Tiesa, sutvarkyto vaizdo joje teks palaukti – šiemet alėjoje pradėti grandioziniai rekonstrukcijos darbai. Jie truks apie pora metų, kainuos apie 7 mln. Eurų.
Rekonstrukcija daroma taip, kad pagrindinė miesto arterija išliktų istoriškai vertinga ir šiuolaikiškai patraukli. Bus paklota nauja danga, seni šviestuvai pakeisti moderniais, apšviečiančiais visą erdvę. Po rekonstrukcijos alėjoje atsiras dar daugiau želdynų, gėlynų, tarp kurių stovės zodiako ženklų skulptūros M.K. Čiurlionio kūrybos motyvais. Savivaldybei paskelbus šių skulptūrų konkursą, sulaukta septynių pasiūlymų. Nugalėtoją renka nepriklausomų ekspertų komisija.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3084?placement=
Kodėl pagrindinė Druskininkų alėja vadinama Vilniaus vardu? R. Malinauskas prisipažįsta tokio klausimo dažnai sulaukiantis. Kai kas net priekaištauja, kad tai klaidinantis pavadinimas. Pasigirsta ir siūlymų jį keisti.
Tad gal pasikeitus alėjos vaizdui keisis ir jos vardas? Kurorto vadovas tokios galimybės neatmeta, tik patikina, kad pirmiausia atsiklaustų bendruomenės nuomonės: geriausia, kai tokius dalykus žmonės patys nusprendžia, vardus miesto vietoms pasiūlo.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – druskininkiečių siūlymu mieste ką tik atsirado Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas skveras. Juo tapo erdvė, kurioje pastatyta skulptūra poeto atminimui. Oficialios jos atidengimo iškilmės – liepos 5 d. 19 val. su užburiančia Vaidilos teatro programa J. Marcinkevičiaus kūrybos motyvais „Ašara Dievo aky“.
Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas „Giedantis paukštis“ nutūpė parkelyje priešais statomus Kultūros ir kongresų rūmus.
Druskininkiečiai viliasi, kad jų statyba, sustojusi dėl rangovų bylinėjimosi, netrukus pajudės. „Šį objektą jau galime vadinti amžiaus svajone, kurios 75 proc. jau pasiekta – toks yra objekto baigtumas. Kad ji galutinai išsipildytų, reikia 14 mėnesių statybos darbams ir 14 milijonų eurų už tuos darbus sumokėti“, - sako R. Malinauskas. Ir vardija dar kelis skaičius: statomų rūmų plotas – daugiau kaip 8 tūkst. kv. metrų, bus įrengtos trys salės, vienu metu rūmuose tilps beveik 2 tūkst. žmonių. Kuriama erdvė, pritaikyta pasaulinio lygio renginiams.
O kol jos atsiradimo tenka laukti, intensyviai atnaujinamos kitos istorinės bei kultūrinės erdvės: M. K. Čiurlionio paminklo skveras, Lakštingalų takas prie Ratnyčios upės, erdvė prie Švietimo centro – svarbios kurorto vietos. Pavasarį prasidėję jų tvarkymo darbai rudenį turi būti baigti.
„Druskininkai, išlaikydami savo istorinę kurortinę dvasią, nuolat atsinaujina, gražėja ir kviečia bent kartą pas mus atvykti. Įprastai antrąkart kviesti jau nereikia – sykį pabuvę, atvažiuoja vėl“, - sako meras R. Malinauskas.
