„Fintech“ pajamos Lietuvoje per metus išaugo keturis kartus

Reklama publikuota: 2021-10-06
Vaiva Amulė, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.
svg svg
Vaiva Amulė, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.

Prie tokio augimo prisidėjo tokių verslų pritraukimo strategija, pandemijos paskatinta elektroninių paslaugų plėtra bei po „Brexit“ atsivėrusios galimybės, tačiau šio sektoriaus ateitis yra Lietuvos valdžios rankose, interviu pažymi Vaiva Amulė, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.

Pinigų plovimo prevencijai „fintech“ skiria iki trečdalio savo biudžeto ir pusę darbuotojų. Apie šį iššūkį plačiau bus kalbama 2021 m. spalio 12 d. bendroje „Bankera“ ir „Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Baltic AML Forum 2021“.

Lietuvos banko (LB) duomenimis Elektroninių pinigų įstaigų ir Mokėjimų įstaigų skaičius per metus, iki 2021 m. vidurio, išaugo nuo 118 iki 140, o jų pajamos padidėjo net keturis kartus – iki 208 mln. Eur. Kaip galite paaiškinti tokį augimą?

Galima išskirti keletą priežasčių. Pirmoji – teisinga LB, Finansų ministerijos (FM) pozicija pritraukiant „fintech“ įmones. Šie darbai pradėti prieš penkerius metus ir dabar matome rezultatą. Antroji priežastis – dėl pandemijos didelė dalis pirkimų persikėlė į elektroninę erdvę. Elektroninių pinigų ar mokėjimų įstaigų paslaugos pasirodė priimtinesnės nei tradicinių finansų įstaigų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Be to, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos nemažą dalį finansų įstaigų privertė savo veiklas perkelti į ES šalis, dalis pasirinko Lietuvą.

Auga ne tik „fintech“ įmonių pajamos, bet ir bendri finansinių paslaugų rodikliai. Pavyzdžiui, darbuotojų skaičius Lietuvos finansų ir draudimo sektoriuje per du metus, iki 2021 vidurio, išaugo 11.700.

Skirkime laiko terminams. Kuo skiriasi mokėjimo įstaiga nuo elektroninių pinigų įstaigos?

Elektroninė pinigų įstaiga turi teisę klientui atidaryti elektroninių pinigų sąskaitą, kurioje klientas gali laikyti savo elektroninius pinigus – iš anksto apmokėtą piniginę vertę, kuri gali būti panaudota atliekant mokėjimus. Tokioje įstaigoje atidaryta sąskaita pagal finansinių paslaugų spektrą nedaug skiriasi nuo sąskaitos komerciniame banke. Elektroninių pinigų įstaigos negali skolinti klientų elektroninių pinigų ar mokėti už jų likutį palūkanų.

Savo ruožtu mokėjimų įstaiga gali tik apdoroti patį mokėjimą – ji iš kliento surinktus pinigus per trumpiausią įmanomą laiko tarpą perveda galutiniam gavėjui. Tai gali būti gyventojo mokamos įmokos komunalinių paslaugų įmonei. Prie elektroninių pinigų daug kam tenka prisiliesti bent netiesiogiai, kai atliekami mokėjimai už automobilio parkavimą ar kai perkame internetu. Daugumą šių finansinių sprendimų siūlo būtent Lietuvoje veikiančios elektroninės pinigų įstaigos.

Pateikiami skirtingi „fintech“ bendrovių skaičiai Lietuvoje. Pavyzdžiui, viename iš savo šaltinių LB mini, kad tokių įmonių yra net ne 140, o 230. Kodėl taip skiriasi skaičiai?

Skaičiavimai skiriasi dėl skirtingai suprantamo „fintech“ apibrėžimo. Prie „fintech“ priskiriamos ne tik mūsų minėtos įstaigos, bet ir „blockchain“, skolinimo, skaitmeninės bankininkystės, alternatyvaus finansavimo, paskolų aptarnavimo, finansinių technologijų programinės įrangos kūrimo įmonės. Visų šių įmonių Lietuvoje ir bus daugiau nei 230, iš kurių 140 turi elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų licencijas.

Ar agresyvi „fintech“ sektoriaus plėtra turi įtakos šio verslo pelningumui?

Tai jaunas ir besivystantis sektorius. Didžioji dalis įmonių yra spartaus augimo etape. Šiuo metu didžioji dalis lėšų yra investuojama ne tik į programinę įrangą, naujų produktų kūrimą, tobulinimą, naujų klientų pritraukimą Lietuvoje ir užsienyje, bet ir į darbuotojus, jų kompetenciją, apmokymą, motyvavimą. Dėl šių priežasčių pelningumas šiuo metu nedidelis. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos 2020 m. kartu sumokėjo apie 10 mln. Eur pelno mokesčio valstybei. Artimiausiais metais šis skaičius tikėtina augs kartais. Panašų ciklą galima stebėti daugelyje naujai besiformuojančių rinkų. Socialinis tinklas „Facebook” ar „YouTube“ savo laiku taip pat laikėsi agresyvaus augimo kurso, todėl jų pelningumas irgi svyravo.

Turime daug „fintech“ bendrovių Lietuvoje. Kokiais keliais jos vairuoja savo verslus?

Daugelis jų siekia tapti savo srities lyderiais Europos Sąjungoje ar net kitose rinkose. 

Kaip šis sektorius galėtų atrodyti po dešimties metų? 

Sektoriaus ateitis priklausys nuo bendro valstybės ir visuomenės požiūrio. Jeigu „fintech“ atitikties našta Lietuvoje didės, lyginant su kitomis ES valstybėmis, bus apribotos veiklos, reikalaujant nedirbti su tam tikrais legaliais, bet valdžiai nepriimtinais sektoriais, ar prašoma persiorientuoti į Lietuvos rinką, fintech įmonės pradės trauktis iš Lietuvos. Tai labai pakenktų Lietuvos įvaizdžiui, atbaidytų jau dabar Lietuva besidominčius investuotojus ir tarptautines įmones.

Šiuo metu valstybė palaiko ir tikiu palaikys šio sektoriaus plėtrą bei prisidės prie jos brandos. Finansų ministerijos rengiamose Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus gairėse 2022 — 2027 m. numatoma kokybinė „fintech“ plėtra. Apie kokybinę plėtrą kalba ir Lietuvos Bankas. Manau, Fintech sektorius ir toliau sparčiai augs, kurdamas vis didesnę pridėtinę vertę Lietuvai bei jos gyventojams, pritraukdamas ir ugdydamas kompetencijas, naujas sektorių palaikančias industrijas, taip ženkliai prisidėdamas prie valstybės biudžeto ir žmonių gerovės.

Kokią vietą tarp visų iššūkių užima pinigų plovimo rizikos valdymas ir kokios tendencijos šioje srityje?

Pinigų plovimo ir prevencijos tema yra viena iš aktualiausiu šiuo metu. Apie tai buvo diskutuojama ir vienoje iš didžiausių finansų konferencijų „Money 20/20” šį rugsėjį Amsterdame, kurioje dalyvavo gausi lietuvių delegacija. Finansų įstaigos sparčiai tobulina pinigų plovimo ir prevencijos technologijas, o pinigų plovimo ir prevencijos (angl. AML) specialistai ieško efektyviausių rizikos kontrolės būdų.

Į pinigų plovimo prevenciją ir AML specialistų ugdymą itin dideles lėšas investuoja pačios fintech įmonės – kai kurios tam skiria iki trečdalio savo biudžeto arba iki kelių milijonų eurų per metus. Pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaiga „Nexpay“ šiemet padvigubino AML prevencijai skirtas investicijas iki 440.000 Eur, kai įmonės metinės pajamos siekia 720.000 Eur.

Mūsų asociacija taip pat prisideda prie šių rizikų valdymo. Turime vidinį Etikos kodeksą, kuris nurodo, kad nesąžininga veikla finansinių technologijų sektoriuje nėra toleruojama. Kas ketvirtį kviečiame visus narius užpildyti atitikties reikalavimų kontrolinį klausimyną, organizuojame vidinius ir išorinius mokymus, teikiame metodinę pagalbą.

Europos Tarybos MONEYVAL komiteto ekspertų vertinimu Lietuvos „fintech“ įmonės vis geriau supranta rizikas ir geba tinkamai parinkti jų valdymo priemones. Naujai paskelbtame Baselio AML indekse Lietuva pateko tarp 10 mažiausią pinigų plovimo riziką turinčių šalių (užėmė 9 vietą).

Kokias didžiausias rizikos valdymo klaidas daro bendrovės?

Esminė klaida – per mažos investicijos į darbuotojų kompetencijos didinimą. Šis sektorius sparčiai auga, todėl nuolat reikia sekti, kaip keičiasi rinka, kokias galimybes gali suteikti naujosios technologijos. Smagu, kad dauguma Lietuvoje veikiančių įmonių tai gerai supranta ir rizikas valdo.

Kas laimi lenktynes: ar su naujais klientais besikaupianti ir finansinių nusikaltimų rizika, ar LB ir rizikos prižiūrėtojai bendrovėse?

Manau, lenktynes laimi LB ir „fintech“ įmonių bendradarbiavimas. Prieš kelis metus Lietuva parodė kitoms šalims, kaip reikėtų vystyti šį sektorių. Tikiu, kad dabar mes galime žengti ant dar aukštesnio laiptelio.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Bankera“ pradėjo siūlyti mokėjimus JAV doleriais verslo sąskaitoms Verslo tribūna

„Bankera“ – fintech bendrovė, daugiausiai dėmesio skirianti skaitmeninių įmonių mokėjimo sąskaitų...

Ir mažos „fintech“ taps didelio tinklo dalimi Verslo tribūna

Jeigu kuri nors iš mokėjimų įstaigų galvoja, kad bus nepastebėta, nes yra maža ir nesvarbi, klysta. Anksčiau...

„Fintech“ atveria vartus kriptovaliutoms Verslo tribūna

Apie mokėjimo įstaigų galimybes išsiaiškinti galutinį kriptovaliutos naudos gavėją, naują ES reguliavimą ir...

„Fintech“ gairėse – keturios kryptys Verslo tribūna

Šis sektorius sparčiai auga, kartu didėja ir jo reguliavimas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu.

„Fintech“ pajamos Lietuvoje per metus išaugo keturis kartus Verslo tribūna 1

Prie tokio augimo prisidėjo tokių verslų pritraukimo strategija, pandemijos paskatinta elektroninių paslaugų...

AML kompetencijos centras pradeda kovą su finansiniais nusikaltimais Verslo tribūna 5

Šių metų Bazelio instituto šalių pinigų plovimo prevencijos reitinge Lietuva yra įtraukta į geriausiai pinigų...

Pinigų plovimo prevencija virto būdu surinkti mokesčius Verslo tribūna 1

Anksčiau finansų įstaigose įprasta pinigų plovimo prevencijos praktika dabar gali būti vertinama kaip...

LB apie rizikos prevenciją ir tris „fintech“ iššūkius Verslo tribūna 2

Jaunos, greitai augančios technologinės įmonės dažnai yra gerokai pažangesnės nei senieji finansinių paslaugų...

UAB „Pervesk“ vadovas: kai kurios „fintech“ bendrovės rizikuoja per daug Verslo tribūna

Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijos pastaruoju metu skiria gerokai daugiau baudų už pinigų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku