„Finastos“ pardavimo anatomija: pigiai ar brangiai

Daugiau nei pustrečių metų besitęsusi „Finastos“ banko grupės pardavimo epopėja, panašu, baigiasi – viena didžiausių Lietuvos investicijų bendrovių „Invalda LT“ praeitą savaitę paskelbė, kad kartu su partneriais pagaliau pasirašė „Finastos“ grupės įsigijimo sutartį.

Per šį laiką žiniasklaidoje buvo įvardinta daugiau nei 10 potencialių „Finastos“ pirkėjų, o kai kurie jų, dar neįsigiję, jau buvo spėję viešai pristatyti planus, ką veiks su „Finasta“.

Per tą laiką, kol „Finastos“ ateitis buvo neapibrėžta, banką paliko dešimtys darbuotojų, tarp jų ir patys geriausi, o valstybė per savo valdomą nacionalizuotą banką „Snoras“ banko „Finasta“ veiklai palaikyti išleido dešimtis milijonų litų. Taip pat buvo uždaryti banko padaliniai Kaune ir Klaipėdoje. Paradoksas, bet „Finasta“ galiausiai grįžta į rankas tų, kurie ją dešimtmetį kūrė ir plėtojo. Dabar jau bankrutuojantis bankas „Snoras“ banką „Finasta“ iš „Invaldos“ grupės įsigijo 2009 m. pavasarį. „Invaldai“ bankas „Finasta“ priklausė nuo 1998 m.

Pati „Finasta“ buvo įsteigta 1994 m. kaip finansų maklerio įmonė.

Įdomu tai, kad 2009 m. "Invalda" už "Finastos" grupę iš "Snoro" buvo gavusi 46 mln. Lt.

Už buhalterinę vertę

„Invalda LT“ su partneriais „Finastos“ grupės įsigijimo sutartį pasirašė lapkričio 4-ąją. Skelbiama, kad iš viso už „Finastos“ grupę bus sumokėta 7 mln. Eur (24 mln. Lt).

Pati „Invalda LT“ perka po 78,28% banko „Finasta“ ir FMĮ „Finasta“ akcijų ir po 100% turto valdymo įmonių „Finasta Asset Management“ Lietuvoje ir Latvijoje akcijų. Kaina už „Invaldos LT“ perkamas akcijas – 6,131 mln. Eur (21 mln. Lt).

„Invalda LT“ nurodo, kad „Finastos“ grupę perka su kitais „profesionaliais bankininkais“, tačiau viešai iš jų įvardija tik vieną – Audrių Žiugždą, buvusį Šiaulių banko vadovą.

Pažymima, kad sandorius planuojama baigti gavus Konkurencijos tarybos bei Latvijos finansų ir kapitalo rinkų priežiūros komisijos leidimus, o galutinė „Finastos“ grupės pardavimo kaina gali didėti ar mažėti, priklausomai nuo banko „Finasta“ nuosavo kapitalo pokyčio iki sandorio užbaigimo. „Invaldos LT“ atstovai sandorio plačiau kol kas nekomentuoja, esą tą bus galima daryti tik galutinai baigus sandorį.

Tikėtina, kad reikalingi leidimai gali būti išduoti lapkritį, o pats sandoris baigtas gruodį. „Finastos“ grupės konsoliduotas turtas praėjusių metų pabaigoje sudarė 415 mln. Lt, įsipareigojimai – 392 mln. Lt, skirtumas tarp jų – 23 mln. Lt, tad analitikai skaičiuoja, kad už „Finastos“ grupę „Invalda LT“ su partneriais moka maždaug tiek, kiek, žvelgiant buhalteriškai, verta grupė. Kitaip tariant, mokamos kainos ir buhalterinės vertės santykis sudaro 1,05.

„Tai nėra prasta kaina vertinant aplinkybę, kad tai yra ne geriausius laikus išgyvenantis turtas (angl. distressed asset). Svarbi ir ta aplinkybė, kad „Finasta“ iki šiol daugiausia degino pinigus, o ne juos generavo, ir tą įrodo „Snoro“ likvidumui palaikyti į „Finastą“ įlieti pinigai“, – sako Karolis Rūkas, finansų konsultacijų UAB „Keystone Advisers“ partneris.

Kiti vietiniai pigesni

Įdomu tai, kad už biržoje kotiruojamą Šiaulių banką investuotojai biržoje linkę mokėti mažiau, šios banko akcijų kainos ir nuosavo kapitalo santykis (P/Bv) šiuo metu sudaro 0,78. Kitaip tariant, biržos investuotojai banką vertina pigiau, nei sudaro buhalterinė banko vertė.

Latvijos vyriausybė 75% banko „Citadele“ akcijų užsienio investuotojams taip pat parduoda pigiau, nei sudaro buhalterinė vertė. Už „Citadele“ mokamos kainos (74 mln. Eur) ir buhalterinės vertės santykis siekia apie 0,7.

Tiesa, Vakarų Europoje investuotojai bankus vertina brangiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijos SEB banko P/Bv rodiklis – 1,5, „Swedbank“ – 1,9, Norvegijos DNB – 1,3, o Danijos „Danske Bank“ – 1,05.

Objektyvios priežastys

Mykantas Urba, UAB FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas, sako, kad perleisti „Finastą“ didesne kaina, nei vertinami kiti vietiniai bankai, yra objektyvios priežastys. „Visų pirma, Vilniaus birža stokoja likvidumo, todėl rinkoje nusistovėjusi Šiaulių banko kaina nebūtinai atspindi realybę. Be to, nereikia pamiršti, kad vyko „Finastos“ grupės pardavimo aukcionas, pretendentų buvo ne vienas, kaina nuo pradinės galėjo pakilti, o finansų sektorius dabar yra strateginė „Invaldos LT“ plėtros kryptis“, – kalba jis.

Ponas Urba svarsto, kad „Invaldai LT“ banko „Finasta“ įsigijimas yra logiškas antras žingsnis po pensijų fondų valdymo įmonės „MP Pension Funds Baltic“ įsigijimo.

„Juk turto valdymo verslo esmė ir yra turėti kuo didesnį aktyvų portfelį, tik tuomet gali turėti pelno. Mažo investicijų portfelio valdymo sąnaudos yra didelės“, – sako p. Urba.

Jo teigimu, „Finasta“, bent pagal naujausius finansinius duomenis, jau dirba pelningai ir akcininkams, tikėtina, nebereikės sukti galvos, kuo dengti nuostolius, – tai dar vienas veiksnys, keliantis „Finastos“ vertę.

Skelbta, kad „Invaldos LT“ antrinė įmonė šiemet rugsėjį įsigijo specializuotą pensijų fondų valdymo bendrovę „MP Pension Funds Baltic“, valdančią 90 mln. Eur (311 mln. Lt) turto. Už įmonę sumokėta 3,3 mln. Eur (11,4 mln. Lt).

Laisva niša

„Brangiai ar pigiai už „Finastą“ sumokėjo, tikriausiai geriausiai žino pati „Invalda LT“, nes bankas ilgą laiką (nuo 1998 m. iki 2009 m. – VŽ) jai ir priklausė. Tai „Invaldos“ sukurtas daiktas, ji geriausiai turėtų suvokti „Finastos“ vertę“, – pažymi Julijus Grigaliūnas, investicinės bankininkystės bendrovės „Porta Finance“ partneris.

Jis svarsto, kad po „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotų vietiniame bankų sektoriuje susiformavo laisva rinkos niša, kurioje „Finasta“ tikriausiai ir bandys įsitvirtinti.

„Tai – paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui, mažų įmonių bankininkystė, indėliai, paskolos. Iš esmės tai, ką daro Šiaulių bankas, tad konkurencija su pastaruoju gali kiek ūgtelti. Ar „Finasta“ išsaugos investicinio banko kryptį kaip prioritetinę, kol kas spekuliuoti anksti“, – kalba p. Grigaliūnas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".