Europos energetikos sąjungai – daugiau šansų
Ponas Tuskas šiemet pavasarį, netrukus po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, paragino ES kurti energetikos sąjungą, kurioje veiktų „dujų solidarumo“ – tais atvejais, kai tam tikroms šalims gresia gamtinių dujų tiekimo sutrikimai – mechanizmai, be to, būtų sukurta bendra infrastruktūra, įskaitant vamzdynus ir jungtis tarp šalių narių. ES galėtų finansuoti iki 75% šių, taip pat infrastruktūros kūrimo darbų, siūlė p. Tuskas. „Pernelyg didelė priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių silpnina Europą“, – dienraštyje „The Financial Times“ paskelbtoje nuomonėje balandį dėstė p. Tuskas. Jis pabrėžė, kad mažiausiai 10 iš 28 ES šalių narių yra daugiau nei 50% priklausomos nuo „Gazprom“ dujų.
Neatmetama, kad Lenkija taip pat gali siekti iki 100% ES finansavimo tokiems energetikos projektams kaip suskystintų gamtinių dujų terminalai. Dabartiniame ES biudžete lėšų tam nenumatyta.
Naujas didelis projektas
Jerzy Buzekas, Lenkijai atstovaujantis europarlamentaras ir buvęs Europos Parlamento pirmininkas, mano, kad p. Tuskas turės ir galimybių, ir ryžto imtis energetikos sąjungos įgyvendinimo. „Man sunku įsivaizduoti labiau atsidavusį tos idėjos gynėją šioje ypatingos reikšmės srityje nei jis (p. Tuskas – VŽ), labiau gebantį skleisti šią Europos energetikos sąjungos idėją“, – „EurActiv“ cituoja p. Buzeką. Ponas Buzekas ir pats galėtų pretenduoti į ES energetikos sąjungos krikštatėvio vietą. 2009-ųjų gruodį vykusiame ES lyderių susitikime jis su tuomečiu Europos Komisijos vadovu Jacquesu Delorsu valstybių vadovams sakė, kad Europos energetikos bendrija galėtų tapti nauju dideliu ES projektu, panašiu į Europos anglies ir plieno bendriją, kuri atliko lemtingą vaidmenį įkuriant ES.
Ponas Delorsas taip pat anksčiau yra smarkiai kritikavęs dabartinę padėtį, kai kiekviena ES šalis narė dėl rusiškų dujų derasi atskirai, akis į akį su „Gazprom“.
Europos energetikos sąjungos iniciatoriai sutinka, kad sudėtingiausia tokio bloko formavimo dalis būtų bendras išteklių – ne tik dujų, bet ir elektros – pirkimas iš išorės tiekėjų.
Silpnoji vieta
Kai kurie ekspertai išskiria silpnąją p. Tusko idėjos vietą – jo siūloma energetikos sąjunga turėtų būti visos ES projektas, tačiau kol kas tai atspindi Lenkijos ir kitų labiausiai nuo rusiškų dujų priklausomų šalių narių, įskaitant Lietuvą, interesus. Kad idėja taptų kūnu, p. Tuskui reikės pasistengti, jog ji įgytų europinę reikšmę ir apimtų visos ES energetikos problemų spektrą, pabrėžia apžvalgininkai. Ragindamas didinti ES energetinę nepriklausomybę, p.Tuskas siūlė leisti šalims narėms, ypač Rytų Europoje, nevaržomai eksploatuoti turimus anglies ir skalūnų išteklius. „Nė viena šalis neturi būti verčiama išgauti mineralus, bet joms ir neturi būti draudžiama tai daryti, jei tik tai atliekama tvariu būdu“, – yra sakęs p. Tuskas.
Dar viena jo mintis – ieškoti naujų suskystintųjų ir skalūnų dujų tiekėjų, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.
Taršos mažinimas
Pono Tusko kalbos apie anglies energetikos gaivinimą kelia alergiją toms Bendrijos šalims narėms, kurios nerimauja, kad tai gali kelti grėsmę ES klimato kaitos politikai.
ES užsibrėžiant vis naujus sunkiai įgyvendinamus taršos mažinimo tikslus, Lenkija pastaraisiais metais laikėsi nuošalyje arba reiškė atvirą opoziciją.
„Europos klimato politika turi būti kiek įmanoma ambicingesnė, su sąlyga, kad jos laikosi ir kiti pasaulyje. Pernelyg ambicinga politika, kurioje nedalyvauja didžiausios pasaulio teršėjos, neturi prasmės“, – „EurActiv“ cituoja Jacezą Saryuszą-Wolskį, Lenkijos europarlamentarą.
Mažiausiai entuziazmo prisidėti prie Briuselyje gimstančių taršos mažinimo idėjų rodo Kinija, antroji pasaulio ekonomika.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 11 d.
