Rizikos kapitalas: nauja, įdomu, naudinga

Balandį žengtas priešpaskutinis žingsnis įgyvendinant Ekonomikos augimo

veiksmų programos Finansų inžinerijos priemones: privataus kapitalo fondas „BaltCap“ drauge su Europos investicijų fondu, per kurį investicinėmis priemonėmis Lietuvos verslą pasiekia Europos Sąjungos struktūrinės paramos pinigai, įsteigė 20 mln. EUR rizikos kapitalo fondą, investuosiantį į mažas ir vidutines įmones.

Pasak Ūkio ministerijos (ŪM) atstovų, visi poliai, laikantys Finansų inžinerijos koncepcijos pamatus, bus baigti kalti tuomet, kai bus įsteigtas antrasis rizikos kapitalo fondas „LitCapital 1“, kurio dydis sieks apie 25 mln.

EUR.

Daumantas Lapinskas, ūkio ministro patarėjas, pripažįsta: rizikos kapitalo fondų, per kuriuos šalies mažas ir vidutines įmones turi pasiekti dalis ES struktūrinės paramos, steigimas užtruko ilgiau nei tikėtasi.

Pasak jo, sunkiausia buvo į „BaltCap“ fondą pritraukti 6 mln. EUR iš institucinių investuotojų. Jų sąraše – „SEB Venture Capital“, „LHV Asset Management“, „Swedbank“, „DnB NORD investicijų valdymas“, tačiau, kaip pažymi ūkio ministro patarėjas, įspūdingai skambantys investuotojai į bendrą 6 mln. EUR

sumą įdėjo gan kuklius, itin taupiai pasvertus indėlius.

„Tokie laikai, tokia padėtis“, – lakoniškai reziumuoja p. Lapinskas.

„Šiaip ar taip „BaltCap“ fondo įsteigimas – džiugus ir ilgai lauktas įvykis“, – sako p. Lapinskas.

Nenori tiesiog duoti

Koks esminis šios Finansų inžinerijos priemonės, apie kurią net ir gabūs verslininkai žino dar nedaug, tikslas?

„Norime kiek įmanoma greičiau atsiriboti nuo priemonių, kurios susijusios su

subsidijomis. Norime ne dalinti pinigus, bet juos investuoti, skolinti, kad būtų pasiekta ilgalaikio efekto, kad nebūtų taip, kad tiesiog „davėme“, – pasakoja p. Lapinskas.
Jis pripažįsta, kad vis dėlto iki šiol populiariausias ES struktūrinių lėšų naudojimo būdas ir buvo būtent toks – tiesiog „duoti“ ir „imti“.

Laukiama sutarčių

„Verslo angelų“ fondas I“, jau anksčiau pradėtas pagal tą pačią Finansų inžinerijos priemonę, regis, bus pirmasis, kuris paleis dangun pirmąją kregždę –

pasirašys pirmuosius investavimo dokumentus su įmonėmis, apsisprendusiomis pasinaudoti rizikos kapitalo fondų investicijomis.

„Tikiuosi, kad tai tėra dienų klausimas. Kalbėjomės su daugeliu įmonių, bet trumpajame sąraše liko 3–4 bendrovės, pasiekusios tam tikrą apsisprendimo stadiją“, – sako Arvydas Strumskis, „Verslo angelų“ fondo partneris.

Šiemet sausio 21 d. įsteigtą ir maždaug per mėnesį formalumus sutvarkiusį „Verslo angelų“ fondą kasdien pasiekia bent po porą įdomių verslo pasiūlymų.

„Sunku pasakyti, ar rizikos fondų priemonė paskatino gerų verslo idėjų

generavimą. Jų netrūko ir anksčiau, buvo kalbama, kad stinga tik paspirties jas įgyvendinti. Mūsų patirtis rodo, kad sėkmė lydi tuomet, kai verslo idėjos yra paverčiamos bent nedideliu verslo planu“, – apie investavimo objektų paiešką pasakoja p. Strumskis.

Idėjų neperka

„Verslo angelų“ fondas iš esmės dirba su tais verslo subjektais, kurie turi konkrečių verslo plėtros planų, tiki savo idėjomis ir turi kompetencijos jas įgyvendinti, bet stokoja finansinių išteklių. „Mūsų tikslas – investuoti ten,

kur tikimasi mūsų pagalbos plėtojant verslo idėjas, o ne ten, kur tiesiog norima gauti pinigų. Kai mums sako – pirkite mūsų idėją, mes atsakome, kad idėjų neperkame, bet norime jas plėtoti drauge“, – aiškina VŽ pašnekovas.

Anot p. Strumskio, „verslo angelams“ pradėjus sklandyti aplink potencialiai galinčias augti įmones, paaiškėjo, kad pinigai šiais laikais – itin svarbu, ir nėra lengva jų rasti.

„Joks „verslo angelas“ – tai yra privatus investuotojas, pasirengęs investuoti į tam tikrą įmonę ir dalintis savo verslo patirtimi – tokių veiksmų

lengva ranka nedaro. Atidžiai žiūrima, į ką investuojama, vertinamas verslo planas, rizika, įmonės komanda. Įtakos turi ir makroekonominis neapibrėžtumas, ir vis dar jaučiama kartoka bepraeinančios ekonominės krizės patirtis. Visa tai, kartu sudėjus, padeda priimti ilgalaikę vertę turinčius investavimo sprendimus, nors tai vyksta lėtokai“, – pasakoja p. Strumskis.

Tenka šviesti rinką

Tiek fondų valdytojai, tiek jų mašiną užvedusios ŪM atstovai sako, kad, kalbant apie rizikos kapitalo fondus didžiulė reikšmė tenka tiesiog

švietimui.

„Šis tas panašaus egzistavo rinkoje ir anksčiau – juk daugelis verslininkų per draugus, pažįstamus ieškodavo nebijančių investuoti, bet dabar ši priemonė sistemingesnė. Tas pats būdas, tik profesionalesnis, sistemingesnis“, – dėsto p. Lapinskas.

Jis sako, kad didžiulis vaidmuo tenka rinkos švietimui, paaiškinimui, kad rizikos kapitalo priemonės nėra kažkas „siaubinga“ ar sunkiai įvaldoma mažai, vidutinei arba mikroįmonei.

Ponas Lapinskas pateikia paprastą pavyzdį: galima dalį įmonės akcijų perleisti investuotojui, iš 100 Lt uždirbti 1.000 ir pasidalyti per pusę. Galima ir kitaip: dirbti savarankiškai, 200 Lt padauginti dukart iki 400 Lt. „Savomis jėgomis lieka mažiau“, – reziumuoja ŪM atstovas.

Anot jo, verslą nuo rizikos investicijų kartais atbaido psichologinės priežastys:

„Įsileidus tokias investicijas, reikia dirbti skaidriai, paaiškinti savo sprendimus, dalintis įmonės informacija – galbūt kam nors sudėtinga įveikti

tokius barjerus.“

Taip pat būna, kad neatitinka vertės suvokimas – tarkime, verslininkas savo idėją vertina brangiau nei investuotojas, pasirengęs investuoti.

Pažangus verslas

Ponas Strumskis, „Verslo angelų“ fondo partneris, irgi sako – reikia įdėti daug ir nuoširdžių pastangų, norint rasti bendrų sąlyčio taškų, investuojant rizikos kapitalą ir auginant pažangų verslą.

„Siekiame suteikti kuo daugiau informacijos, kaip veikia tokio pobūdžio

kapitalas. Turime pereiti tam tikrą edukacinę fazę ir parodyti atliktus darbus, tuomet visi kiti dalykai savaime stoja į savas vėžes“, – sako fondo partneris.

„Verslo angelų“ fondo partneriai daug laiko praleidžia susitikimuose su verslo savininkais, aiškina, kaip dirba ir kodėl tokia darbo metodika gali duoti gerų rezultatų.

„Yra ir projektų, ir investuotojų. Tereikia visą tą darbą atlikti iki galo“, – priduria p. Strumskis.

***

Rizikos kapitalo fondai
Lietuvoje drauge su Europos investicijų fondu (EIF) steigiami rizikos kapitalo fondai (RKF) – JEREMIE (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises) kontroliuojančiojo fondo iniciatyva, kurios tikslas – padėti įmonėms gauti išorinių finansavimo šaltinių naudojant dalį ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. lėšų.
„BaltCap“ įsteigtam RKF iš JEREMIE fondo skirta 14 mln. EUR, dar 6 mln. EUR pritraukta iš investuotojų. Fondas ketina investuoti į 7–15 mažų ir

vidutinių įmonių.
„Verslo angelų“ fondui I“ iš EIF skirta 8 mln. EUR. Investavimo principas – investuojama kartu su „verslo angelu“ lygiomis dalimis, t. y. fondas investuoja 50% ir „verslo angelas“ – 50% investicijų sumos.
Šaltiniai: Ūkio ministerija, www.mesinvest.lt, www.baltcap.com

Faktai
Rizikos kapitalas (RK, angl. venture capital) – tai privataus kapitalo forma. RK daugiausia investuojamas į bendroves, kurios neįtrauktos į sąrašus, taip pat dažnai į naujai kuriamas

(pvz., naujųjų technologijų) įmones („startup“).
RK fondai savo veikloje nevengia rizikos, imdamiesi alternatyvių, inovatyvių, dar nežinomų ir neišbandytų sričių finansavimo. Šie fondai laikomi savotiškais mokslo, technologijų ir naujadarų „ramsčiais“.
RK bendrovės Lietuvoje veikia jau daugiau nei 10 metų, tačiau garsiai apie jų paslaugas prabilta tik pastaruoju metu, atsiradus galimybei į šias priemones įdėti ES struktūrinės paramos lėšų.

***

Tekstas skelbtas balandžio 28 d. "Verslo žiniose".