"Buvo aktyviai diskutuota dėl dyzelino akcizo sumažinimo ar bent jau
nedidinimo", - po pusryčių sakė Gintautas Babravičius, prieš kelias dienas
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko poste pakeitęs Artūrą Zuoką,
ilgametį LiCS vadovą.
Anot jo, Ingrida Šimonytė, būsimoji finansų ministrė, pabrėžia, jog bendras
valstybės deficitas neleidžia kalbėti apie kitų akcizų, pavyzdžiui alkoholiui
bei tabakui, mažinimą.
Pasak p. Babravičiaus, šiandien detalės, kiek galėtų būti mažinamas akcizas,
neaptartos. Tikslesni pasiūlymai bus pristatyti kitą savaitę.
Smuko pardavimai
Prieš gerą savaitę, Mortenas Kristensenas (Morten Christensen), „Lietuvos
Statoil“ generalinis direktorius, pareiškė, jog degalų pardavimai drastiškai
krito būtent dėl Lietuvos mokesčių politikos, o konkrečiai – akcizų.
„Lietuvos Statoil“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį degalų
pardavimai smuko apie 20%, palyginti su tuo pačiu metu pernai. Didžiausias
pardavimų nuosmukis fiksuojamas pietinėje Lietuvos dalyje – benzino
pardavimai ten krito 27%, dyzelino – 42%.
Ponas Kristensenas tvirtino, kad tai lėmė apie 45 ct pigesni degalai
Lenkijoje, esą Lietuvos degalinės neįstengia konkuruoti. Klientus iš Lietuvos
įmonių nuvilioja ir Latvija. Ten benzinas pigesnis apie 30 ct, o dyzelinas – 12
ct. Pasak jo, Lietuvoje akcizas sudaro 39% benzino ir 35% dyzelino kainos, o
marža – 8% degalų kainos.
„Lietuvos Statoil“ vadovas aiškino, jei Lietuva nuleistų benzino akcizą iki
minimalių ES nustatytų tarifų, benzinas atpigtų apie 40 ct.
Metų pradžioje Lietuva kilstelėjo benzino akcizą nuo 323 EUR iki 434
EUR už 1.000 l, tai yra 75 EUR daugiau, nei ES minimalus tarifas, kurį,
„Foreign Investors Annual Summit 2025“: kaip susigrąžinti užsienio investuotojų dėmesį ir pritraukti naujas investicijas į Lietuvą?
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Vejos robotai golfo aikštyne – vejos ir žaidimo kokybei, klubo prestižui
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Kai chatbot tampa atsakovais: ką keičia DI klaidos teisėje ir energetikoje?
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
beje, turėjome pasiekti 2010 m.
Iki ar po Naujųjų metų
Ponia Šimonytė (2009 06 19) VŽ teigė, kad dyzelino paklausa sumenko
pirmiausia dėl transporto sektoriaus nuosmukio.
„Dyzelis yra pirmiausia komercinis kuras, o ekonominė veikla labai
sulėtėjusi, ji neatsigautų sumažinus akcizą. Pavyzdžiui, pasienyje su
Latvija dyzelino pardavimai negalėjo kristi dėl mokestinių priežasčių, nes mūsų
akcizai vienodi, o jų PVM didesnis“, – dėstė p. Šimonytė.
Benzino – daugiau galutinio vartojimo prekės – paklausa realiai sumažėjo 7%,
lyginant 2008 m. gruodį–2009 gegužę ir tokį patį laikotarpį prieš
metus.
„Taip skaičiuoti korektiška, nes prieš akcizo didinimą pardavėjai paprastai
kaupia atsargas ir taip iškreipia pardavimus. Ir šiemet, ir pernai akcizai
didinti nuo sausio 1 d. Apie 7% mažesnius benzino pardavimus dėl ekonomikos
smukimo mes ir prognozavome“, – sakė p. Šimonytė.
Ji mano, kad benzino akcizo mažinimas neišgelbėtų degalų pardavėjų, o dėl
Lenkijos siūlo pakentėti iki kitų metų. Tačiau šiandien politikai tarėsi, jog
dyzelino akcizą būtų galima sumažinti bent jau laikinai - iki Naujųjų metų.