Filmas apie kormoranų koloniją

Tikimasi, kad filmas atkreips dėmesį į augančios kormoranų kolonijos keliamas problemas. VŠĮ „TV Europa“ nuotr. Nidos kultūros namuose „Agila“ parodyta filmo apie kormoranų koloniją premjera. Pažintiniame-mokslo populiarinimo filme skamba aštrūs Neringos žvejų pasisakymai, miškininkų, ornitologų, kitų specialistų nuomonė apie daug diskusijų keliančią Juodkrantės kormoranų koloniją, kuri yra viena didžiausių Europoje.
„Kormoranas yra ne paukštis, tai paukščių nesusipratimas“, – tokiais žvejo veterano Romo Žąsino žodžiais pradedamas beveik valandos trukmės filmas. Jo kūrėjų kalbinamas žvejys Alvydas Kazlauskas prisimena, kad anksčiau žvejų gaudyklės būdavo pilnos mailiaus, dabar jų – vos sauja. „Kiekvienam paukščiui reikia bent po vieną žuvį pagauti, o jų yra tūkstančiai. Per vasarą, per sezoną, įsivaizduojate, kiek dienų yra, kiek maitinasi“, – pritaria Vytautas Grauslys, UAB „Logusta“ žvejys veteranas.
Ventės žiedavimo stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja pastebėjęs, kad vasaros rytais, aplenkdami Ventės rago molą, ištisinėmis virtinėmis praskrenda iki 10–15.000 kormoranų. Miškininkų nuomonė šių paukščių klausimu vieninga: kormoranų išmatos naikina vertingą ir unikalų Kuršių nerijos mišką. Tai patvirtina Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Dr. Jurga Motiejūnienė. Anot jos, kormoranai Juodkrantėje yra įsikūrę Lietuvoje analogų neturinčiame miške. „Tai yra vienintelė pajūrio miško, augančio ant parabolinių kopų, sengirė. Antros tokios vietos Lietuvoje nėra“, – tvirtina dr. J. Motiejūnienė. Mokslininkė pastebi, kad daugelis augalų, augančių arti kormoranų kolonijos arba jos ribose, gerokai labiau serga grybinėmis ligomis nei augantieji sveikame miške.
Užaugo iki tūkstančių