Atokesnis – ne prastesnis
Žmonės mielai leistų pinigus, jei tik būtų vietų, kur galėtų tai padaryti.
Nereikia manyti, kad nedideliuose šalies miestuose gyvena tik vos galą su galu suduriantys žmonės, neišleidžiantys nė cento pramogoms ar geresnei gyvenimo kokybei. Kad toks požiūris yra pasenęs ir klaidingas, puikiausiai įrodo įvairiausi sėkmingo verslo pavyzdžiai. Vos kelis ar keliolika tūkstančių gyventojų turinčiuose miesteliuose žmonės mielai leistų pinigus, jei tik būtų vietų, kur galėtų tai padaryti. Šį teiginį nesunku pagrįsti visų trijų šios dienos „Mano verslo“ pašnekovų patirtimis.
Štai Edgaras Lapinskas, Kaišiadoryse atidaręs žūklės reikmenų parduotuvę „Baltijos žvynas“. Dabar vos 8.000 gyventojų, o žvejų miestelyje, žinoma, nepalyginamai mažiau, tenka trys žūklės parduotuvės. „Mes prekiaujame ir aukštos kokybės produkcija, kuri yra ir brangesnė, tačiau savo pirkėjų ji tikrai turi ir mažame miestelyje“, – sako verslininkas ir visiškai paneigia mintį, kad miestelių gyventojai negali sau leisti įsigyti brangių ir toli gražu ne pačių būtiniausių prekių.
Ukmergė triskart didesnė, tačiau vis tiek yra nedidelis regioninis miestelis, o sėkmingai įgyvendintų verslo idėjų čia galima rasti ne vieną. Pavyzdžiui, siuvėja Rūta Makštienė dirba taip sėkmingai, kad leidžia sau drabužius siūti ne tik pagal užsakymą, bet ir kurti savo drabužių liniją. Maža to, sako, kad pirkėjų atvyksta ir iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio.
Druskininkų situacija šiek tiek kitokia, kad ir mažas miestelis, daugelį jo verslininkų maitina ne vietiniai, o atvykėliai turistai. Tačiau kai Remigijus Žižys, kavinės „Velvetti“ savininkas, žiemą nusprendė kurį laiką nedirbti, vėl vos atvėrus duris lankytojai pradėjo plūsti vienas po kito. Vadinasi, kavinės pasiilgo ir vietiniai.
„Kai atidarėme kavinę, iškart buvo pilna žmonių. Smagu, kad klientai pasigedo mūsų“, – teigia verslininkas.
Žinoma, Kaišiadorių ir, pavyzdžiui, Vilniaus rinkas lyginti būtų keblu, kai kuriuos mažų miestelių pranašumus apsukrūs verslininkai sugeba išnaudoti: čia pigesnė nuoma, transportas, mažesnės išlaidos reklamai.
Štai Edgaras Lapinskas, Kaišiadoryse atidaręs žūklės reikmenų parduotuvę „Baltijos žvynas“. Dabar vos 8.000 gyventojų, o žvejų miestelyje, žinoma, nepalyginamai mažiau, tenka trys žūklės parduotuvės. „Mes prekiaujame ir aukštos kokybės produkcija, kuri yra ir brangesnė, tačiau savo pirkėjų ji tikrai turi ir mažame miestelyje“, – sako verslininkas ir visiškai paneigia mintį, kad miestelių gyventojai negali sau leisti įsigyti brangių ir toli gražu ne pačių būtiniausių prekių.
Ukmergė triskart didesnė, tačiau vis tiek yra nedidelis regioninis miestelis, o sėkmingai įgyvendintų verslo idėjų čia galima rasti ne vieną. Pavyzdžiui, siuvėja Rūta Makštienė dirba taip sėkmingai, kad leidžia sau drabužius siūti ne tik pagal užsakymą, bet ir kurti savo drabužių liniją. Maža to, sako, kad pirkėjų atvyksta ir iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio.
Druskininkų situacija šiek tiek kitokia, kad ir mažas miestelis, daugelį jo verslininkų maitina ne vietiniai, o atvykėliai turistai. Tačiau kai Remigijus Žižys, kavinės „Velvetti“ savininkas, žiemą nusprendė kurį laiką nedirbti, vėl vos atvėrus duris lankytojai pradėjo plūsti vienas po kito. Vadinasi, kavinės pasiilgo ir vietiniai.
„Kai atidarėme kavinę, iškart buvo pilna žmonių. Smagu, kad klientai pasigedo mūsų“, – teigia verslininkas.
Žinoma, Kaišiadorių ir, pavyzdžiui, Vilniaus rinkas lyginti būtų keblu, kai kuriuos mažų miestelių pranašumus apsukrūs verslininkai sugeba išnaudoti: čia pigesnė nuoma, transportas, mažesnės išlaidos reklamai.
Žinios, vertos jūsų laiko
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai