Tarp manipuliavimo ir optimizavimo

Kad dalis ministerijų ir kitų valdiškų tarnybų kėdėse įsitaisiusių piliečių maloniai leidžia darbo laiką, seniai niekam ne paslaptis. Juditos Grigelytės nuotr. Šiandien „Verslo žinios“ paskelbė gana paradoksalų skaičių – Lietuvos apdirbamojoje pramonėje ir prekyboje dirba tiek pat žmonių, kiek ir valstybės sektoriuje. Nemenką pastarojo dalį sudaro valdininkai, kurių būrį žada mažinti kiekviena prie valdžios vairo stojusi Vyriausybė. To „mažinimo“ rezultatas – vis labiau besiplečianti valstybės tarnautojų stovykla.
Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė apie 10% valdininkų mažinimą užsiminė dar pernai. Apie neišvengiamą valstybės tarnybos optimizavimą kalbėjo ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, valstybės tarnyba turi veikti efektyviai ir valstybės lėšos privalo būti naudojamos racionaliai, todėl reikia pervarstyti valstybės institucijų funkcijas ir tarnautojų etatus, kad valstybės tarnyboje nebūtų darbų dubliavimo ir nereikalingos veiklos. Matome, kad uždavinys valdžios atstovams – suprantamas, o jo sprendimas?
Atrasti galus premjero minėtuose 10% – misija neįmanoma. Manipuliuojama biurokratinėmis sąvokomis apie leistiną pareigybių skaičių, kurį nustato tai Vyriausybė, tai Seimo valdyba, LR prezidentas, savivaldybių tarybos ir kt. Todėl, vienur tų pareigybių sumažinus, pridedama kitur, o dar kiti valdininkai lyg ir niekieno – jie slypi po formuluote „gaunantys darbo užmokestį iš ES struktūrinės“ ir kitokios paramos... Čia, kaip sako liaudis, velnias koją nusilauš. O gal ne tik koją.
Yra sritis, kurioje, regis, būtų lengviau suskaičiuoti laikinai išperėtus valdininkus – tuos, kurie dirbo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Ponas Šadžius žadėjo jų optimizavimo imtis 2014 m. pradžioje. Tiesa, šioje srityje naudojama ta pati manipuliavimo taktika, todėl, kiek papildomai tarnautojų šiam ir parengiamajam laikotarpiui buvo priimta, VŽ sužinoti nepavyko. Norime priminti skaičiuoti, tikimės, mokančiam finansų ministrui – metų pradžia praėjo, baigiasi jau pirmasis ketvirtis...
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis Seime pernai užsiminė, kad iki 2014 m. liepos 1 d. didžiausias leistinų pareigybių skaičius Vyriausybės valdymo srityje turėtų būti sumažintas 234 pareigybėmis. Tai daugiau negu keista – viena vertus, tai toli gražu 10% procentų nesiekiantis skaičius, kita vertus, pirmininkavimo darbui buvo pajungtos visos ministerijos, buvo vykdoma krūva visokiausių projektų, prie kurių vargu ar triūsė tik tie du šimtai. VŽ žiniomis, pasibaigus pirmininkavimui didelė dalis valstybės tarnautojų sėkmingai prigijo „laikinos dislokacijos“ vietose – esą jie įgijo neįkainojamos patirties, todėl tokiu turtu švaistytis negalima. O ką tuomet valstybės institucijose iki šiol veikia tie, kurie tokios kompetencijos neturi, už kuriuos dirbti ir buvo pasamdyti tie, „laikinieji“?
Kad dalis ministerijose ir kitose valdiškose tarnybose įsitaisiusių piliečių maloniai leidžia darbo laiką, seniai niekam ne paslaptis. Pamėginkite iš pirmo karto rasti reikiamą valdininką, – pasirodys, kad jis tai konferencijoje, tai seminare, o tie, kuriems labiau pasisekė, lanko svečias šalis. Apie kokį efektyvumą ir racionalų valstybės lėšų naudojimą tuomet kalba p. Šadžius?
„Valdininkai dauginasi paprastuoju būdu, kaip ląstelės. Nežinau, kaip įstaigos sugeba Vyriausybei įrodyti, kad reikia vis naujų etatų“, – stebisi Rūta Vainienė, buvusios Saulėlydžio komisijos narė. Jos ne tik įrodo – įsitvirtinusios valdininkų tvirtovėje, gina ją kaip tikrą tėvynę.
„Reikia atleisti žmones, kuriems patinka tik dalyvauti“, – anądien lankydamasis Alytuje tarė p. Butkevičius. Premjere, o mes apie ką?