Šveicarija mėgins derėtis su ES

Šveicarijos vyriausybė įžengė į svarstymų etapą, kaip įgyvendinti imigracijos reformas, kurių savaitgalio referendume pareikalavo šalies piliečiai. Įstatymus, numatančius migrantų srautų ribojimą, žadama parengti iki šių metų pabaigos.

**
Jei nuspręsime įvesti kvotų sistemą, kils grėsmė, kad suveiks giljotinos principas. Imtis šių darbų Šveicarijos koalicinė vyriausybė priversta po referendumo, kuriame nežymia persvara buvo paremta radikalių dešiniųjų iniciatyva riboti imigraciją, taip pat ir iš Europos Sąjungos šalių. Tai sukėlė griežtą Briuselio reakciją – aukšti ES pareigūnai perspėjo, kad bus persvarstytas visas Šveicarijos, nepriklausančios Bendrijai, susitarimų su ES paketas.
Šveicarijos vyriausybė teigia, kad, rengdama naujus migracijos įstatymus, tuo pačiu metu derėsis su ES, rašo „Bloomberg“. Vyriausybė, beje, ragino savo piliečius referendume balsuoti prieš migracijos apribojimus. Nauji įstatymai turi įsigalioti per trejus metus.
Sekmadienio referendumo atomazga kertasi su vienu svarbiausių ES laisvo asmenų judėjimo principu, kuriam iki šiol pakluso ir Šveicarija. Nuo 2002 m. tiek Šveicarijos, tiek ES piliečiai gali laisvai migruoti vieni per kitų sieną ir dirbti abiejose jos pusėse.
Dvišaliai ES ir Šveicarijos susitarimai galioja kaip visuma, todėl Bernas negali atšaukti tik vieno iš jų – tuo pačiu metu kyla grėsmė ekonominiams susitarimams, kurių naudą skaičiuoja pati Šveicarija.
Giljotina
„Mes žinome, kad, jei nuspręsime įvesti kvotų sistemą, kils grėsmė, jog suveiks vadinamasis giljotinos principas. Sudėtinga situacija“, – spaudos konferencijoje Berne trečiadienį kalbėjo Didier Burkhalteris, Šveicarijos prezidentas, taip pat užsienio reikalų ministras. Giljotinos principu vadinama situacija, kai, sugriuvus vienam susitarimui su ES, žlugtų ligšiolinių Šveicarijos ir ES santykių visuma. Bendrija – didžiausia Šveicarijos eksporto partnerė, pernai nupirkusi 110 mlrd. Šveicarijos frankų (90 mlrd. EUR) vertės šveicariškų prekių. ES taip pat ir svarbiausia Šveicarijos bankų užsienio rinka.
Kitą savaitę p. Burkhalteris ketina susitikti su Angela Merkel, Vokietijos kanclere. „Norėčiau ir kitur nuvykti“, – sakė šalies vadovas, neįvardijęs, su kurių kitų valstybių lyderiais ketina susitikti.
Šalies vadovas atskleidė, kad Bernas gali padaryti Briuseliui nuolaidų kai kuriose srityse, kuriose iki šiol nebuvo rasta sutarimo – pavyzdžiui, dalijantis duomenimis apie bankų klientus arba nustatant bendrovių apmokestinimo taisykles.
Pristabdė derybas
Jose Manuelis Barroso, Europos Komisijos pirmininkas, perspėjo, kad referendumo rezultatas gali turėti rimtų pasekmių dvišaliams santykiams. Apie konkrečias sankcijas jis nekalbėjo, tačiau užsiminė, kad šveicarai gali prarasti teisę gyventi ir dirbti ES, o Šveicarijos kompanijoms gresia kliūtys Bendrijoje.
ES jau pristabdė derybas dėl Bendrijos ir Šveicarijos elektros tiekimo sistemų integravimo, rašo „The Financial Times“. Tokį susitarimą buvo ketinama pasirašyti iki šių metų pabaigos. Jis užtikrintų, kad Šveicarija nebūtų izoliuota nuo bendros ES energetikos rinkos, be to, leistų šveicarams mažiau mokėti už elektrą. ES savo ruožtu suinteresuota sujungti savo elektros tinklą su puikiai išvystyta Šveicarijos infrastruktūra.
Tačiau dabar EK atstovai teigia, kad artimiausiu metu derybų nenumatoma pratęsti. Dėl elektros tinklų sujungimo ES ir Šveicarija derėjosi nuo 2007 m.