Būstų kainas laiko bankai

Bankininkai pripažįsta, kad ne visada duoda leidimus būstų plėtotojams parduoti butus mažesne kaina, nei bankai buvo suplanavę, jei dėl to liktų nepadengtas vystytojui suteiktas kreditas daugiabučiui statyti.

Darius Čaplikas, „Nordea Bank Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas: „Jeigu mes leistume parduoti daug žemesne kaina nei savikaina, turtas būtų realizuotas, o paskola liktų. Kas tada? Visi prašymai turi būti pagrįsti.“ HERKAUS MILAŠEVIČIAUS NUOTR. Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau nekilnojamojo turto specialistų pasisakymų, kad būstų kainos nekrenta ne todėl, kad jų nuleisti nenorėtų plėtotojai, bet dėl to, kad vystytojams paskolas suteikę bankai neleidžia pardavinėti pigiau nei už savikainą. Penktadienį vykusiame „Verslo žinių“ organizuotame nekilnojamojo turto ir statybų forume tai pripažino ir patys bankų atstovai.
„Jeigu mes leistume parduoti daug pigiau už savikainą, turtas būtų realizuotas, o paskola liktų. Kas tada? Jeigu kvadratinio metro kaina, kuri dengia paskolą, yra 4.000 Lt, o norima parduoti už 1.000 Lt/m2, tai nesprendžia nei banko, nei plėtotojo problemų. Visi prašymai turi būti pagrįsti“, – dėsto Darius Čaplikas, „Nordea Bank Lietuva“ (NBL) Verslo klientų skyriaus vadovas.
Virginijus Doveika, SEB banko Nekilnojamojo turto finansavimo departamento vadovas, taip pat aiškina, kad bankas gali neduoti sutikimo būstą parduoti pigiau, nei sutartyje su plėtotoju numatyta minimali kaina.
„Kita vertus, bankas visada vertina riziką, t. y. žiūri, kas geriau: 10 mln. Lt paskola vienam juridiniam subjektui ar paskirstyti tą sumą po 300.000 Lt suteikiant būsto paskolas privatiems pirkėjams“, – skaičiuoja jis.