Mekas: šiuolaikinio meno klasika

Jono Meko kino retrospektyva apgyvendina Šiuolaikinio meno centre tuos, kurie XX a. viduryje suformavo šiuolaikinio meno principus.
Vladimiro Ivanovo nuotr. Gimęs 1922 m. poetiško skambesio Semeniškiuose Jonas Mekas didžiąją gyvenimo dalį praleido svetur. Naciai buvo jį kartu su broliu Adolfu įkalinę priverstinio darbo stovykloje, po karo jis kurį laiką gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Belgijoje, 1946-1948 m. studijavo filosofiją Mainco universitete, o paskui išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Mekas, priešingai nei dauguma, neužsidarė lietuvių "gete". Jis beveik iškart persikėlė į Niujorką ir pradėjo ieškoti kelių į Amerikos kultūrą ir megzti pritrenkiančias pažintis: kinematografininkai Hansas Richteris, Roberto Rossellinis, Alberto Cavalcantis, Peteris Kubelka ar "tiesiog draugai" Johnas Lennonas, Yoko Ono, Caroline Kennedy, Andy Warholas, Hermannas Nitschas, Allenas Ginsbergas, Jurgis Mačiūnas, Milesas Davisas... Tai jau ne vienos šalies, o pasaulio kultūros figūros, savo kūryba pakeitusios meno sampratą. Juos Mekas filmuodavo, o po daugelio metų išrankiodavo vis dar įdomius momentus ir sumontuodavo į kokį nors pasakojimą. Todėl dabar Jono Meko kino retrospektyva apgyvendina Šiuolaikinio meno centre tuos, kurie XX amžiaus viduryje suformavo šiuolaikinio meno principus - paties ŠMC egzistavimo pagrindą.
Prisimenu, kaip prieš maždaug dešimt metų tame pačiame ŠMC vykusios savo filmų retrospektyvos proga apsilankęs Jonas Mekas pasakojo: esą kraustydamasis iš vienos pasaulio šalies į kitą turėjęs mokytis vis naujos kalbos, nes "senoji" pasirodydavusi niekam netinkama ir nesuprantama. Tai ir atvedę jį prie suvokimo, kad kinas galėtų pakeisti visas tas kalbas, nes jis - universalus. Atrodo, Mekui pavyko susikalbėti šia kalba. Jį gerbia garsūs pasaulio menininkai, jis savas tarp tų, kurie niekina oficialųjį, politiškai korektišką ar masinį meną, daugelis kino kūrėjų (tarp jų - ir lietuviai) jį laiko savo mokytoju. Visame pasaulyje žinomas jo įkurtas Kino antologijos archyvas, kuriame sukaupta daug alternatyviojo kino pavyzdžių. Negana to, Mekas pripažįstamas ir kaip fotografas - jo iškirpti ir atspausti kino juostos fragmentai eksponuojami visame pasaulyje. Dėsninga, kad Lietuvos Respublikos nacionalinės premijos laureatas Jonas Mekas pernai atstovavo Lietuvai viename reikšmingiausių šiuolaikinio meno forumų - Venecijos bienalėje - ir jo dėka Lietuvos paviljoną pagaliau pastebėjo tarptautinė publika. Dabar iš esmės ta pati Venecijos ekspozicija perkelta į ŠMC, todėl mes turime progą - ir tos progos negalima praleisti - nekeldami kojos iš Lietuvos susipažinti su Jono Meko kūryba.
Vladimiro Ivanovo nuotr. Gimęs 1922 m. poetiško skambesio Semeniškiuose Jonas Mekas didžiąją gyvenimo dalį praleido svetur. Naciai buvo jį kartu su broliu Adolfu įkalinę priverstinio darbo stovykloje, po karo jis kurį laiką gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Belgijoje, 1946-1948 m. studijavo filosofiją Mainco universitete, o paskui išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Mekas, priešingai nei dauguma, neužsidarė lietuvių "gete". Jis beveik iškart persikėlė į Niujorką ir pradėjo ieškoti kelių į Amerikos kultūrą ir megzti pritrenkiančias pažintis: kinematografininkai Hansas Richteris, Roberto Rossellinis, Alberto Cavalcantis, Peteris Kubelka ar "tiesiog draugai" Johnas Lennonas, Yoko Ono, Caroline Kennedy, Andy Warholas, Hermannas Nitschas, Allenas Ginsbergas, Jurgis Mačiūnas, Milesas Davisas... Tai jau ne vienos šalies, o pasaulio kultūros figūros, savo kūryba pakeitusios meno sampratą. Juos Mekas filmuodavo, o po daugelio metų išrankiodavo vis dar įdomius momentus ir sumontuodavo į kokį nors pasakojimą. Todėl dabar Jono Meko kino retrospektyva apgyvendina Šiuolaikinio meno centre tuos, kurie XX amžiaus viduryje suformavo šiuolaikinio meno principus - paties ŠMC egzistavimo pagrindą.
Prisimenu, kaip prieš maždaug dešimt metų tame pačiame ŠMC vykusios savo filmų retrospektyvos proga apsilankęs Jonas Mekas pasakojo: esą kraustydamasis iš vienos pasaulio šalies į kitą turėjęs mokytis vis naujos kalbos, nes "senoji" pasirodydavusi niekam netinkama ir nesuprantama. Tai ir atvedę jį prie suvokimo, kad kinas galėtų pakeisti visas tas kalbas, nes jis - universalus. Atrodo, Mekui pavyko susikalbėti šia kalba. Jį gerbia garsūs pasaulio menininkai, jis savas tarp tų, kurie niekina oficialųjį, politiškai korektišką ar masinį meną, daugelis kino kūrėjų (tarp jų - ir lietuviai) jį laiko savo mokytoju. Visame pasaulyje žinomas jo įkurtas Kino antologijos archyvas, kuriame sukaupta daug alternatyviojo kino pavyzdžių. Negana to, Mekas pripažįstamas ir kaip fotografas - jo iškirpti ir atspausti kino juostos fragmentai eksponuojami visame pasaulyje. Dėsninga, kad Lietuvos Respublikos nacionalinės premijos laureatas Jonas Mekas pernai atstovavo Lietuvai viename reikšmingiausių šiuolaikinio meno forumų - Venecijos bienalėje - ir jo dėka Lietuvos paviljoną pagaliau pastebėjo tarptautinė publika. Dabar iš esmės ta pati Venecijos ekspozicija perkelta į ŠMC, todėl mes turime progą - ir tos progos negalima praleisti - nekeldami kojos iš Lietuvos susipažinti su Jono Meko kūryba.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai