Lazerių gamintojai ieško naujų kelių

Rimantas Kraujalis, Lietuvos lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos vykdomasis direktorius: "Žadame išsikovoti tvirtas pozicijas kurdami lazerines mašinas, atliekančias medžiagų apdorojimo funkcijas. Kita kryptis, kurios perspektyvas matome, – nuotoliniai aplinkos parametrų matavimo prietaisai". Šiandien lazeriai vis plačiau pritaikomi – jų galimybės išnaudojamos ir kosmetikos, ir ryšių įrangos, ir karo pramonėje, ir reklamos gamyboje. Didesnė paklausa Lietuvos lazerių gamintojams siūlo naujų galimybių – ne tik specializuotis kuriant lazerių ar šalutinių produktų mokslinėms laboratorijoms, bet ir pereiti prie pramonės mašinų kūrimo.
"Lig šiol mes gaminome tik gerus variklius. Dabar pats metas pereiti prie viso automobilio serijinės gamybos",– vaizdingų palyginimų būsimiems pokyčiams neieško Rimantas Kraujalis, Lietuvos lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos vykdomasis direktorius, UAB "Ekspla" ir "Eksma" valdybų pirmininkas.
Šiuo metu kone visi Lietuvoje pagaminti lazeriai eksportuojami. Maždaug ketvirtadalis produkcijos keliauja į Azijos šalis, bet dažniausiai užsakovai yra iš Europos ir JAV – kraštų, kuriuose labiausiai išplėtotos aukštosios technologijos.
Michailas Berba, UAB "Standa" prezidentas, teigia, jog daugiausia įmonėje pagamintų lazerių įsigyja Europos mokslo organizacijos.
"Užsakymų yra, gamybos apimtys kasmet ūgteli 15–20%. Tačiau lazerinės mašinos atvertų naujų galimybių",– mano jis.
Kaip rašė VŽ, šalies lazerinių mašinų pramonėje jau yra nemažai sėkmingų pavyzdžių – Fizikos institute sukurtas kineskopų lazerinio perforavimo įrenginys ”Yla”, kuris veikia AB “Ekranas”; “Standa” sukūrė ir gamina lazerinio suvirinimo stakles, Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centre sukurta lazerinių medicinos įrenginių, o “Eksma” pagamintas vidinio ženklinimo stakles jau įsigijo Šveicarijos laikrodžių gamintojai. Anot p. Kraujalio, lazerių naudojimo galimybių pramonėje apstu. Lietuvos lazerių gamintojai žada išsikovoti tvirtas pozicijas kurdami lazerines mašinas, atliekančias medžiagų apdorojimo funkcijas.
"Kita perspektyvi kryptis – nuotoliniai aplinkos parametrų matavimo prietaisai",– pasakoja Lietuvos lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos vykdomasis direktorius.
Specialisto nuomone, ateity, išplėtojus lazerinių mašinų gamybą, pagrindinis užsakovas tebebus iš užsienio.
"Tačiau Lietuvos pramonė irgi nestovi. Todėl kai kurios mašinos gali likti čia. Manau, lazerių funkcionalumu pasinaudos ir smulkusis verslas. Jau dabar šios technogijos naudojamos antspaudų, reklamos gamyboje ar pasitelkiamos atliekat graviravimo darbus",– aiškina p. Kraujalis.
Vytautas Kniūkšta, "Standos" gamybos direktorius, mano, jog Lietuvoje būtų galima imtis žymėjimo, kodavimo, juvelyrikos, stomatologijos lazerių mašinų gamybos. Vienas iš mūsų šalies konkurencinių pranašumų galėtų būti mokslinis potencialas, kuris yra sukaupęs esminių žinių. Be to, kol kas dar pigesnė darbo jėga ir energijos ištekliai Lietuvoje pagamintų lazerinių mašinų kainą darytų patrauklesnę negu konkurentų.