Norinčiųjų tūkstančiai, nors atlyginimas milijonais nesveriamas

Prieš rinkimus dažniausiai savivaldos politikai tikina kandidatuojantys į miestų tarybą, nes šaukia pareiga. Vienas kitas atviriau pripažįsta, kad taryba yra tik laiptelis žengiant į Seimą. Apie įtaką, ryšius ir informaciją supratingai nutylima. Herkaus Malaševičiaus nuotr.
Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė, pažymi, kad merų atlyginimai neadekvatūs jų darbo apimčiai, atsakomybei.

VŽ komentarai
Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė, sako, kad, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos merų atlyginimai atrodo graudžiai: „Merai valdo didelius savivaldybių biudžetus, o uždirba varganus pinigus, ypač vadovaujantys mažesniems rajonams. O dar viešai klausiama, ko jie eina į tokius aukštus postus už tokią algą?“
Vytautas Zimnickas, AB „Puntukas“ generalinis direktorius:
„Džiugu, kad į rinkimus šiemet eina daugiau suprantančių ir išmanančių verslo padėtį žmonių, nes privataus verslo ir viešo sektoriaus sąlytis kol kas dar yra ganėtinai silpnas.“

Alvydas Stulpinas, UAB „Putokšnis“ generalinis direktorius:
„Šiauliai kai kurioms gatvėms centre nustatė mažesnius mokesčių tarifus, sutelkė dėmesį į ūkio subjektus, kurie ten dirba. Šiandieninėje verslo aplinkoje to dėmesio labai reikia.“



Didžiųjų miestų vadovų atlyginimai (2010 m.)
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys Alytus
Meras 4.998 6.378 5.385 5.249 5.238 4.600
Mero pavaduotojas 4.335 4.437 4.696 4.369 4.385 3.670 Šaltinis: savivaldybių duomenys

VŽ info
Merų atlyginimai Europoje
*Prancūzijoje merai atlyginimą gauna priklausomai nuo valdomos teritorijos gyventojų skaičiaus – kuo daugiau gyventojų, tuo didesnė alga. Didžiausia galima alga (kai savivaldybė turi daugiau nei 100.000 gyventojų) yra 5. 441 EUR. Tačiau jeigu savivaldybė turi tik, pavyzdžiui, 500 gyventojų, mero alga bus 638 EUR. Savivaldybėje, kurioje gyvena nuo 20.000 iki 49.000 gyventojų, meras uždirba 3.377 EUR.
*Vengrijoje dalis merų dirba "puse etato". Šioje šalyje iš viso yra apie 6.000 nedidelių savivaldybių. Pusės etato alga siekia maždaug 1.000 EUR, pilno etato – priklausomai nuo savivaldybės dydžio. Žemiausia riba yra 2.000-3.000 EUR.
*Norvegijoje merai užsirba nuo 5.143 iki 10.285 EUR, priklausomai nuo tarybos sprendimo ir savivaldybės dydžio.
*Estijoje vidutinė mero alga siekia apie 1.27 5EUR, Latvijoje 1.000 - 1.700 LVL Tarybos nariai už darbą miesto labui per mėnesį gauna nuo keliasdešimties iki pusantro tūkstančių litų. Kas mėnesį tarybos nariui skiriama apie 500 Lt kanceliarinėms prekėms, išlaidoms telefoniniams pokalbiams, degalams. Už juos privalu atsiskaityti savivaldybės administracijai. Apie tai, kad tarybos nariams derėtų mokėti normalią, fiksuotą algą, kalbėta ne kartą. Tačiau prieš rinkimus ši tema tampa tabu, dauguma kandidatų į tarybos narius tikina pasiryžę miestiečių labui triūsti kone veltui. Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovė, aiškina, kad dėl atlyginimų iki šiol savivaldybininkai nėra priėję bendros nuomonės. Tačiau ji užsimena, kad daugumai atrodo priimtiniausias nustatyto dydžio nedidelis atlyginimas. Taip pat LSA vadovė pažymi, kad merų atlyginimai neadekvatūs jų darbo apimčiai, atsakomybei. Anot jos, tuo metu, kai Seimo nariai pasididino atlyginimus, merams jie nebuvo keliami. Prasidėjus krizei, savivaldybių vadovų atlyginimas sumažėjo 15%. „Manau, ekonomikai atsigaunant bus grįžta prie svarstymų kelti merų atlyginimus. Bent jau asociacija šį siūlymą teiks“, – žada p. Žakaitienė.
Atlyginimai palauks
Dauguma savivaldybių politikų yra dirbantys, tad tarybos posėdžiai, susitikimai su rinkėjais vyksta tiesioginio darbo sąskaita. Dėl šios priežasties dažniausiai tarybos nario atlyginimas vadinamas „kompensacija už sugaištą laiką
“. Ir apskaičiuojamas jis pagal tai, kiek politikas sugaišo valandų. Prieš rinkimus dažniausiai savivaldos politikai tikina kandidatuojantys į miestų tarybą, nes šaukia pareiga. Vienas kitas atviriau pripažįsta, kad taryba yra tik laiptelis žengiant į Seimą. Apie įtaką, ryšius ir informaciją supratingai nutylima. Tiesa, konservatorius Naglis Puteikis, Klaipėdos tarybos narys, rėžia tiesiai, kad dalis žmonių į tarybas ateina susitvarkyti savo verslo reikalų arba užsidirbti iš tų pačių verslininkų. Tokiais atvejais tarybos nario atlyginimas esą tampa tiesiog nereikšmingas. „Namą besistatantis verslininkas ateina, tarkime, į savivaldybės teritorijų planavimo komitetą, jam sako – sutvarkyk šaligatvį, pailgink gatvę, praplatink kelią. Tai kainuoja šimtus tūkstančių litų. Tada prasideda derybos, kiek šaligatvį praplatinti – metru ar dviem. O skirtumas pasidalijamas su verslininkais. Jei verslininkas nesutinka, galima jam pagrasinti, kad teks šaligatvį dar daugiau platinti“, – pasak p. Puteikio, tokie dalykai vyksta visuose didmiesčiuose. Tiesa, jis pažymi, kad, Specialiųjų tyrimų tarnybai išaiškinus korupcijos atvejų Panevėžyje ir Šiauliuose, politikai ir verslininkai labiau konspiruojasi. Pats Puteikis tvirtina iš savivaldybės negaunantis nė lito. Esą taip protestuoja dėl neskaidriai mokamų pinigų tarybos nariams.