2014-10-03 00:01

Meras įpareigojo mylėti „Žalgirį“

„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
Politikų meilės prestižiniam sportui išraišką papildė Lietuvos krepšinio sostinė – Kauno savivaldybė su meru konservatoriumi Andriumi Kupčinsku priešakyje: pranešta, kad Kauno savivaldybės bendrovės rugsėjo 30 d. įpareigotos per tris dienas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui padėti ir paskolinti 2,35 mln. Lt. Kaip rašo „Kauno diena“, dėl to į miesto savivaldybę ir jos kontroliuojamas įmones kreipėsi „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Problema paprasta – FIBA uždraudė „Žalgiriui“ registruoti naujus krepšininkus dėl skolų buvusiems, o susitvarkyti reikia iki šiandien, spalio 3 d. Kitaip Eurolygoje Lietuvos krepšinio simbolis liks be svarbiausių žaidėjų. Tų skolų suma, pagal VŽ turimus finansinius dokumentus, kurie rugsėjo pradžioje buvo pateikti Lietuvos krepšinio lygai, sudaro apie 3,8 mln. Eur, o maksimali pareiškimų dėl skolų suma gali siekti 5,15 mln. Eur.

Atrodo, ilgus metus trukusi, švelniai tariant, keistoka Vladimiro Romanovo vadyba galiausiai labai skaudžiai smogė „Žalgirio“ klubui. Bet Rusijoje pasislėpusio p. Romanovo šešėlis matomas iki šiol: atstovavimą iš VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, kurios bent 50% dalis priklausė p. Romanovo žmonėms Angelei Dementavičiūtei ir Martynui Ugianskiui, tik dabar perima p. Motiejūno įsteigta ir įregistruota VšĮ „Žalgirio“ krepšinio centras, kurio vienintelis dalininkas yra p. Motiejūnas.

Painios valdymo (klubas, rėmėjas, krepšinio centras) schemos, matyt, kol kas nepadeda naujajai „Žalgirio“ vadovybei visu pajėgumu startuoti Eurolygoje, tad Kauno mero p. Kupčinsko pastangomis šita Sizifo verta užduotis šiandien perkeliama ant savivaldybės įmonių pečių. Parama iš miestų biudžetų pamalonintas ne tik „Žalgiris“, bet ir „Lietuvos rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“ bei kitos krepšinio komandos. Tačiau šįsyk pinigų prašoma ne tiesiogiai iš miesto biudžeto, bet iš savivaldybės įmonių, kurios turi savo biudžetus, funkcijas ir įsipareigojimus. Galiausiai, kaip tokią paramą turėtų įvertinti jų veiklą kontroliuojančios institucijos? Kaip su „Žalgiriu“ yra susijusios funkcijos, kurias miestelėnams turi vykdyti „Kauno autobusai“, „Kauno vandenys“ ar jau žiniasklaidoje beveik šou elementu tampanti naujoji „Žalgirio“ finansuotoja SĮ „Kapinių priežiūra“?

Kauno savivaldybės įmonių rezultatai tokie: pelno šiemet per I pusmetį jos uždirbo 17,8 mln. Lt, bet jų įsipareigojimai birželio 30 d. buvo 231,8 mln. Lt. Taigi, apytikriai dešimtadalį savo įsipareigojimų sumos šiandien jos atskaičiuoja ar bent jau paskolina krepšinio legendai.

Toks sprendimas reiškia, kad kur nors bus nepadidintas atlyginimas ar atidėtas skolos mokėjimas vienam ar kitam paslaugų teikėjui. Blogiau, VŽ požiūriu, kad šie pinigai, užuot atitekę Kauno miestiečių gerovei kurti, iš esmės skiriami pravalgyti (žinoma, dvasinis pasitenkinimas dėl mylimos komandos pergalės tikriausiai nei litais, nei eurais neskaičiuojamas – tikras „Žalgirio“ sirgalius ir duobėta neapšviesta gatve iki „Žalgirio“ arenos važiuos). Tokia parama net žalinga Kauno „Žalgirio“ vadybai, nes neskatina ieškoti priežasčių, kodėl svarbiausia šalies komanda neranda pakankamai rėmėjų, – juk žaidžia su geriausiais klubais geriausiose arenose. Tačiau kai yra ranką ištiesęs meras – kam ieškoti vadybos klaidų...

52795
130817
52791