Kaip gimsta alus: viešnagė „Kalnapilyje“
Lyginant su žiemos mėnesiais, vasarą alaus gamybos apimtys UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ (KTG) priklausančioje „Kalnapilio“ darykloje šokteli 120%.
Šiuo metu kasdien pagaminama apie 400.000 l alaus, iš kurio 25-30% iškeliauja į užsienio rinkas, o likusi dalis išvežiojama po Lietuvos parduotuves, restoranus, barus ar kavines.
Viešnagę po „Kalnapilio“ daryklą pradedame nuo virimo cecho. Būtent čia – alaus gamybos pradžių pradžia. Karščiu tvoskiančioje patalpoje stūkso keli didžiuliai katilai. Šalia jų gulinčiuose maišuose – apynių spurgai, iš jų pagamintos granulės naudojamos alaus gamyboje. Apynius „Kalnapilis“ daugiausiai atsiveža iš Čekijos, Vokietijos.
Žinia, alaus formulė nesikeičia jau daug šimtmečių: vanduo, salyklas, apyniai, mielės.
Ričardas Barakūnas, vyriausias „Kalnapilio“ aludaris, trumpai papasakoja pagrindinius alaus gamybos žingsnius.
Pirmiausia 20.000 l talpos katile sumaišomas vanduo, salyklas. Pasak aludario, būtent virimo stadijoje apsisprendžiama, koks alus bus gaminamas – šviesus, tamsus, kvietinis. Nufiltravus mišinį gaunama misa.
Ponas Barakūnas pasiūlo paragauti dar šiltos misos. Ragaujame. Išties – visai skanus, duona kvepiantis gėrimas. Kol kas – nekartus, mat į jį dar neįdėta apynių.
Vėliau gamybos procese į misą dedama apynių, ji verdama, atšaldoma ir pumpuojama į fermentacijos cechą. Čia į misą įdedama mielių ir prasideda rūgimo procesas.
Iš karščio į šaltįAlaus fermentacija trunka 7–8 savaites. Subrandintas alus – neskaidrus. Tad kitas žingsnis – filtravimas. Skystis keliauja per specialius filtrus, ant kurių uždėtas kizelgūras (diatomitinė žemė). Kizelgūras gaminamas iš prieš milijonus metų jūros dugne suakmenėjusių dumblių.
Aludaris pasakoja, kad kizelgūras išgaunamas karjeruose, po to kaitinimo būdu švarinamas nuo pašalinių medžiagų, malamas ir apdirbamas. Dėka savo porėtumo ir skirtingo pralaidumo, ši filtravimo medžiaga yra viena iš efektyviausių ir naudojama kizelgūriniuose filtruose daugelyje pramonės šakų. Kizelgūras „išgaudo“ iš alaus mieles, „suriša“ baltymus. Nuskaidrėjęs skystis keliauja į saikininkus.
Paskui vyriausiąjį „Kalnapilio“ aludarį traukiame į patalpą, kurioje laikomas pylimui paruoštas alus. Jei virimo patalpa tvoskė karščiu, tai šioje patalpoje – šalta tarsi žiemą. Temperatūra – vos nulis laipsnių. Atlikus analizę, ar pagamintas produktas atitinka reikalavimus, alaus iš šios patalpos keliauja į pilstymo cechą.
40.000 buteliukų per valandąPilstymo ceche pirmiausiai stabtelime prie butelių plovyklos. Beje, visi „Kalnapilio“ naudojami stikliniai buteliai – apyvartiniai, tai yra, panaudojus jie surenkami, plaunami ir naudojami dar kartą – iš viso vienas butelis panaudojamas 3–4 kartus.
Toliau – pilstymo į stiklą linija. Pro akis greitai važiuoja butelių eilės. Į juos supilamas alus, klijuojamos etiketės. Linijos pajėgumai – 40.000 butelių per valandą.
Šia pat – PET linija. Šiuo metu į PET pilstoma „Tauro“ gira. Linijos greitis – 13.400 butelių per valandą.
Traukiame toliau – prie didžiulės talpos, kurioje sudėta gausybė preformų, – plastikinių ruošinukų. Iš šių čia pat stovinčiame įrenginyje išpučiami įvairios talpos PET buteliai, į kuriuos vėliau pilamas alus, gira, vaisvandeniai.
Kita stotelė – prie KEG pilstymo linijos, čia į specialias metalines talpas, kegus, išpilstomas alus, skirtas barams, kavinėms ir restoranams.
Ilgėliau stabtelime prie neseniai modernizuotos skardinių pilstymo linijos. Antanas Laučys, „Kalnapilio“ gamybos direktorius, pasakoja, kad po modernizacijos jos galingumas ženkliai padidėjo ir dabar siekia 60.000 skardinių per valandą.
Čia alaus kelias baigiasi. Išpilstyta produkcija keliauja į sandėlį, iš kurio vėliau išvežiojama į prekybos taškus.
Aludarių virtuvėPaskutinė mūsų ekskursijos po „Kalnapilį“ stotelė – „mini“ bravoras. Nedideliame kabinete – mini darykla. Joje – visi alaus gamybos įrengimai, tačiau sumažinti, tarsi žaisliniai. „Mini“ bravoro pajėgumai – 20 litrų alaus. Pasak p. Barakūno, būtent čia gimsta alaus idėjos, išbandomi nauji receptai, verdamos nedidelės bandomosios alaus partijos, eksperimentuojama, ieškoma naujų skonių.
Labiausiia nusisekę bandomieji gaminiai tampa naujais produktais. Iš viso per metus darykla rinkai pateikia maždaug keturias naujas alaus rūšis.
VERSLO TRIBŪNA
Bendrovės „Coca-Cola HBC“ padalinys Lenkijoje ir Baltijos šalyse CO₂ emisijas visoje vertės grandinėje sumažino 37 proc., skaičiuojant nuo 2017 metų. Sparti pažanga palaiko „Coca-Cola HBC“ grupės tvarumo tikslą „NetZeroby40“ – įsipareigojimą pasiekti nulines emisijas visoje vertės grandinėje iki 2040 metų. Bendrovė nuosekliai renka duomenis ir pateikia ataskaitas, rodančias vietinės veiklos poveikį ir pažangą. Praėjusiais metais „Coca-Cola HBC“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse paskelbė socialinio–ekonominio poveikio rezultatus, o šiandien pristato naujausius tvarumo duomenis.
„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.
Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius užsibrėžė spręsti VDU Žemės ūkio akademijos kuriamas Agrobiotechnologijų tyrimų centras.
