Tobulėjame, bet esame inertiški

Remiantis Visuomenės sveikatos instituto 2013 m. atlikto Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo duomenimis, tai, ką ir kaip valgome, sveikatai turi 25–30% įtakos. Dietologai įspėja, kad dėl netinkamų mitybos įpročių ateityje gali dar labiau padaugėti lėtinių ligų, tokių kaip kraujagyslių sistemos, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, insultas, kai kurių tipų vėžys, skeleto raumenų ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Nors dažnas linkęs numoti ranka į maistą, kurį deda į burną, statistika šokiruoja. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2012 m. Pasaulio sveikatos ataskaitoje prognozuoja, kad 2020 m. mirtingumas nuo lėtinių neužkrečiamų ligų gali padidėti iki 73%.

Mityba – paveldėta
Nuo seno lietuviai žinomi kaip sunkų fizinį darbą dirbanti žemdirbių tauta. „Jie valgė sočiai“, – apie tarpukario Lietuvoje vyravusius mitybos ypatumus sako prof. Rimantas Stukas, Visuomenės sveikatos instituto vadovas. Anot jo, žmonės nevengė riebesnio, su dabartinėmis dietologų rekomendacijomis nieko bendra neturinčio maisto, o dalis tų mitybos įpročių išliko – valgom per daug ir per riebiai.
„Tačiau jie valgė ir daug daržovių, iš jų gaudavo pakankamai antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, todėl ateroskleroze ir kitomis širdies ligomis sirgo rečiau“, – tvirtina mitybos specialistas.
Su viešojoje erdvėje vyraujančia nuomone, kad lietuvių mitybos įpročiai ydingi, specialistai nelinkę sutikti. Jūratės Dobrovolskienės, klinikos „Dietos sistema“ dietologės, teigimu, nesame prasti valgytojai, tik pasidavę inercijai ir lėtai keičiamės. Jai pritaria prof. Stukas. Anot jo, tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų mityboje yra teigiamų poslinkių ir apskritai ji nebloga, bet specialistai tam tikrų problemų įžvelgia. Kitas dalykas, sako jis, mitybą galima nesunkiai koreguoti.

Problemų yra
Minėtu Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimu nustatyta, kad didžioji mūsų dalis maistą renkasi pagal kainą (36,8%), pagal skonį – 27,9%, ir tik penktadalis (21,3%) susimąsto apie jo naudą sveikatai. Pasak Eglės Kliukaitės, Vilniaus dietologijos centro gydytojos, rinktis maistą pagal kainą – viena didžiausių klaidų. Kaina neatspindi produkto vertės, tad prieš perkant gaminį reikėtų perskaityti jo sudėtį ir patikrinti galiojimo laiką.
Kita dažna klaida specialistai vadina mitybos režimo nepaisymą: tik 23,4% tyrimo respondentų visada valgo tuo pačiu laiku. 43,2% – ne visada, bet stengiasi, o trečdalis (33,5%) režimo nesilaiko. Nors dietologai aiškina, kad tarp valgymų nereikėtų užkandžiauti, net 92,9% žmonių į tai neatsižvelgia. Anot gyd. Kliukaitės, tikra bėda yra ištisai užkandžiauti saldumynais, – jų turėtume vartoti su saiku ar net išvis atsisakyti.

Problema specialistai vadina ir per mažai daržovių bei vaisių mūsų racione. Apie jų naudą sveikatai kalbama metai iš metų, tačiau tas kalbas dažnas praleidžia pro ausis. Tyrimu nustatyta, kad daržovių kartą per dieną valgo 32,2%, kelis kartus – tik 8,2% apklaustųjų. 36,9% žmonių vaisių valgo 3–5 kartus per savaitę, kasdien – tik penktadalis (21,6%), kelis kartus per dieną – dešimtadalis (9,6%).
„1997 m. atlikto tyrimo duomenimis, apie 70% Lietuvos gyventojų kasdien valgė šviežių daržovių, 2013-ųjų tyrimas rodo mažėjimą“, – stebisi prof. Stukas. Tai patvirtina ir Statistikos departamento duomenys: lyginant 2005 m. ir 2012 m., statistinis lietuvis daržovių suvalgė maždaug 6 kg, o vaisių – net 21 kg mažiau.
Pasak gyd. Dobrovolskienės, atsižvelgiant į mūsų klimato zonos ypatumus, nebūtinai visos daržovės turi būti šviežios, juolab atvežtųjų iš užsienio ne visi gali įpirkti. Kita vertus, specialistė siūlo nepersistengti su vaisiais, mat dėl juose esančios fruktozės kiekio kūno linijos nebūtinai išliks tobulos.
„Daržovių reikėtų suvalgyti apie 500 g, du trečdaliai jų turėtų būti šviežios ar bent troškintos. Šaldytos daržovės yra alternatyva šviežioms, vertingi ir rauginti produktai“, – pataria dietologė.

Tyrimas rodo, kad tautiečių racione stinga košių (14% suaugusiųjų), žuvų. Neriebių žuvų rekomenduojama valgyti 3 kartus per savaitę, tačiau 32,7% jų iš viso nevalgo, arba valgo rečiau nei kartą per savaitę. Dar prastesnė padėtis kalbant apie riebias žuvis – 64% jų vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevartoja.
Laikantis sveikos mitybos rekomendacijų, pagamintų patiekalų sūdyti nereikia, tačiau net 58% elgiasi priešingai. Pasak gyd. Kliukaitės, barstant ant patiekalų druską būtinas saikas: ne daugiau kaip vienas arbatinis šaukštelis per dieną, dar geriau patiekalus gardinti prieskoninėmis žolėmis.
Prof. Stukas džiaugiasi, kad gyvulinius taukus mūsų virtuvėje pakeitė augalinis aliejus, bet ir jo per daug – kasdien maistui gaminti jį naudoja didžioji dalis (82,2%) respondentų.
Mitybos specialistai pataria pasidomėti ne tik tuo, kiek kalorijų turi gaminys, bet ir tuo, iš kokių maisto medžiagų jos gaunamos – angliavandenių reikėtų suvartoti daugiau nei riebalų. Lietuvoje, priešingai, valgome per riebiai ir pamirštame angliavandenius. Prof. Stukas stebisi, kad žmonės, be abejo, norėdami būti sveikesni, prisiskaito nemokslinių straipsnių ir prisitaiko patarimus, prasilenkiančius su sveiku protu, pvz., geria aliejų šaukštais, nors šis priklauso riebalų grupei.

Nesidairyti į kitus
Kalbinti specialistai sutaria, kad nesugebame atsirinkti iš viešosios erdvės – interneto, populiariosios spaudos ar televizijų – gaunamos informacijos. Anot prof. Stuko, subjektyvi ir mokslu nepagrįsta informacija yra aktyviai brukama ir žalinga.
„Internete, įvairiose gyvenimo būdo laidose žmonės dalijasi savo asmenine patirtimi. Gal konkrečiam žmogui ir tinka jo išbandytas mitybos būdas, bet tikrai ne kiekvienam. O jis pateikiamas, tarsi pradėjus maitintis taip, o ne kitaip, pasaulis tapo gražus. Bet mes nežinom, kas su tuo žmogumi bus po pusės metų – gal jis ligoninėje gulės?“ – svarsto specialistas.
Gyd. Dobrovolskienė pritaria: „Tai, kas tiko vienam, nebūtinai priims jūsų organizmas, todėl negalima kopijuoti kitų žmonių valgiaraščio.“ Ji kritiškai vertina radikalias mitybos teorijas. Anot dietologės, tai – tik vienas iš uždarbiavimo būdų, o žmonės, patikėję stebuklingais vėžį gydančiais ir jaunystę sugrąžinančiais mitybos būdais, gali susigadinti sveikatą.
„Vienas pasveiko, šimtui netiko. Tai žmogaus žalojimas, kvailinimas ir kišenių tuštinimas. Kad ir žaliavalgiu ne kiekvienas gali būti, ne visų virškinimo sistema pakelia tokį stresą“, – įsitikinusi specialistė. Jos įsitikinimu, visas maistas yra sveikas, tik jį reikia vartoti su saiku ir tam tikromis proporcijomis.
Pasak gyd. Kliukaitės, pakeisti savo įpročius yra sudėtinga, tačiau juos įsiugdžiusieji tarsi gauna raktą ne tik į svorio mažinimą, bet ir sveiką gyvenseną.
Gyd. Dobrovolskienės nuomone, žmonėms nereikėtų dietologų, jeigu jie laikytųsi režimo ir paisytų suvartojamo maisto kiekių.

Sveika mityba
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja:
– Kuo mažiau riebalų. Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų rūgščių, keisti augaliniais aliejais
– Vartoti produktus, kuriuose daug omega-3 riebalų rūgščių
– Kuo mažiau cukraus
– Kuo mažiau saldžiųjų gėrimų ir saldumynų
– Kuo mažiau druskos. Jei negalite be jos, geriau joduotoji

Šaltinis: tyrimas „Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai“, 2013 m.

.