UAB „Merakas“ planuoja plėtrą Rusijoje

Bendrovė ir šiuo metu planuoja plėtrą Rusijoje. Vis dėlto p. Mickus leidžia suprasti, kad plėtra labiau reiškia naujus užsakymus ir klientus. Didinti darbuotojų skaičiaus įmonė kol kas neketina, mat, kaip sako pats p. Mickus, sistemų diegimas nuo to nepagreitės, o turimus užsakymus vykdyti įmonė esą spėja. Be to, bendrovė nori taip ištobulinti savo sprendimus ir juos standartizuoti, kad patys klientai šiuos sprendimus galėtų diegtis ir sau prisitaikyti.
VŽ jau rašė apie Kremliaus pastaruoju metu paskelbtus naujus draudimus, įpareigojimus ir siūlymus, tarp kitų ir apie siūlymą viešųjų pirkimų konkursuose pirmenybę teikti vietos bendrovėms. Šis pasiūlymas įpūtė nemažai nerimo didžiosioms pasaulio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kompanijoms, kurios pernai Rusijoje bendrai gavo 285 mlrd. RUB (20,8 mlrd. Lt) pajamų.
O Lietuvos įmonės Rusijoje dirba kaip dirbusios: gauna naujų užsakymų ir net laimi viešuosius konkursus. Viena tokių bendrovių – „Merakas“, kurianti programinę įrangą, skirtą viešojo transporto eismui planuoti (tvarkaraščiams sudaryti), modeliuoti ir koordinuoti.
Pagrindiniai įmonės klientai tiek Rusijoje, tiek ir kitose šalyse yra savivaldybės arba savivaldybių transporto įmonės.
Renkasi lietuviškus sprendimus
„Nejaučiame jokio nusistatymo prieš mus. Jau prasidėjus Ukrainos ir Rusijos konfliktui, gavome naujų užsakymų ir paklausimų, tarp kitų ir iš Smolensko, Novorosijsko ir Armaviro miestų. O Krasnodaras pirko mūsų sprendimą net be konkurso. Turimos rusiškos sistemos jie neatsisakė, bet papildomai naudoja ir mūsų. Jų žodžiais, kokybė ir atlikimas visai kitokie“, – pasakoja p. Mickus.
Anot jo, Rusijoje yra nedaug įmonių, kuriančių viešojo transporto eismo planavimo modeliavimo ir koordinavimo sprendimus, todėl lietuviai konkursuose dažnai nurungia vietos gamintojus, ypač mažesniuose miestuose. Ponas Mickus sako, kad Rusijoje yra neblogų sprendimų, pavyzdžiui, tie kurie sukurti specialiai konkretiems didmiesčiams – Maskvai ir Sankt Peterburgui. Tačiau miestai, kurie anksčiau yra nusipirkę Maskvai, Peterburgui ar Minskui (Baltarusija) kurtus sprendimus, šių programų dabar atsisako ir renkasi lietuvių programą „Pikas“.
„Pavyzdžiui Rostovas prie Dono (Rusija) neseniai skelbė konkursą, tačiau nė viena šios šalies kompanija netenkino reikalavimų. Mes vieninteliai tikome, – teigia p. Mickus. „Vienintelį neigiamą dalyką patyriau pernai, kai keli Rusijos mokslininkai mūsų sprendimus pristatė valstybinei premijai. Tąkart viskas užstrigo, nes kai kurie biurokratai negalėjo susitaikyti su mintimi, kad užsieniečiai, o ne vietos verslininkai nominuoti Rusijos valstybinei premijai gauti“, – prisimena UAB „Merakas“ direktorius.
Tobulins ir plėsis
Pasak p. Mickaus, rusai neprašo ir išeities kodų. Estai šiuo klausimu net griežtesni. „Merakas“ vadovas pasakoja, kad Estija, pirkdama bendrovės sprendimą, pareikalavo, kad programos „Pikas“ pirminis kodas būtų saugomas asociacijoje „Infobalt“, kad bankroto ar kitu nenumatytu atveju estai neliktų ant ledo. Iš rusų tokio prašymo įmonė esą niekada nesulaukė.
Keturis darbuotojus teturinti įmonė „Merakas“ sėkmingai darbuojasi ir visose Baltijos šalyse bei Baltarusijoje. Vilniečių programinė įranga padeda suvaldyti Minsko viešąjį transportą (www.minsktrans.by/city).
Estijos vyriausybė sprendimą „Pikas“ (http://www.peatus.ee/) įdiegė visos valstybės mastu. Ten sukurta bendra duomenų bazė, jungianti oro, kelių, geležinkelių ir jūros transportą.
Latvijoje šią programinę įrangą įsigijo privati telekomunikacijų bendrovė „Lattelecom“. „Piką“ taip pat naudoja Rygos, Jelgavos ir Liepojos viešojo transporto įmonės.
Namų rinkoje bendrovės sprendimus (www.stops.lt) naudoja Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir Druskininkai, taip pat kelios privačios bendrovės, tarp jų ir Kauno „Kautra“.
Be to, Klaipėda ir Vilnius šiuo metu atnaujina viešojo transporto sistemų programinę įrangą. O Šiauliai ir Panevėžys ruošiasi tai padaryti artimiausiu metu. Tad darbų įmonei netrūksta. Tačiau p. Mickus tikina, kad kol kas visus užsakymus vykdyti spėjama.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 21 d.