Įgūdžiai, be kurių neapsieisime ateities darbe
Instituto tyrėjai išskiria šešias svarbiausias tendencijas, kurios, tikėtina, labiausiai veikia darbo rinką, taigi ir turės daugiausia įtakos ateities kompetencijoms. Pirmiausia tai — nuolat ilgėjanti gyvenimo trukmė. Tikėtina, kad asmenys dirbs ilgiau nei iki 65 metų, o tai reiškia, kad prisitaikyti turės ir mokslo įstaigos, ir bendrovės. Prognozuojama, jog per artimiausią dešimtmetį į mūsų darbo vietas atkeliaus dar daugiau išmaniųjų įrenginių, vadinasi, vis daugiau procesų bus automatizuojama. Anot tyrimo, dar viena įsibėgėsianti tendencija — bet kokių duomenų skaitmeninimas.
Vis daugiau mūsų veiksmų nuguls kaip skaitmeniniai duomenys, o iš jų bus kuriamos naujos paslaugos. Gausės vizualumo — tai ketvirta tendencija, apie kurią kalba tyrimo autoriai. Jau dabar nuolat trumpėjančius tekstus, tikėtina, dar labiau pakeis vaizdo, garso medžiaga, tad ateityje komunikacija taps gerokai vizualesnė. Naujosios technologijos ir socialinių ryšių tinklai keičia suvokimą, kaip mes dirbame ir kuriame vertę. Manoma, kad ateityje dėl naujųjų technologijų gerokai susvyruos dabar gana tvirtos organizacijų sienos, o darbuotojai dar lengviau bursis į virtualias bendruomenes ir drauge spręs problemas. Kylant šiuo metu besivystančių šalių ekonomikai, pasaulinėms organizacijoms nebeužteks vien tik įkurti biurus, tarkime, Indijoje. Jos turės vietos biurų darbuotojus ir procesus paversti pasaulinės organizacijos dalimi.
Svarbiausios kompetencijos
Gali būti, kad viena svarbiausių kompetencijų ateities darbe bus socialinė. Šia kompetencija pasižymintys asmenys lengvai įvertina kitų emocijas ir geba atitinkamai parinkti žodžius, kalbėjimo manierą, gestus. Šis gebėjimas būtinas darbuotojams, kurie daug bendrauja ir turi užmegzti ilgalaikius santykius. Nuolat globalėjančiame pasaulyje jis taps tik dar reikalingesnis.
Dar vienas įgūdis, kurio reikės vis dažniau, — tai gebėjimas veikti, nepaisant kultūrinių skirtumų. Šiuo atveju kalbama ne tik apie skirtingų šalių kultūrą. Tyrimai rodo, kad dirbti iš tiesų inovatyviai geba tos komandos, kurių nariai skiriasi amžiumi, patirtimi, išsilavinimu, darbo stiliumi, kitaip sakant, skiriasi jų darbo kultūra. Taigi ateityje turėsime išmokti dirbti su labai skirtingais žmonėmis.
Puikus ateities darbuotojas, rodo tyrimas, turės išsamių tam tikros srities žinių, tačiau vien siaura specializacija neapsiribos, tad išmanys ir susijusias sritis. Tai reiškia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis taps kaip niekada aktualus.
Jau dabar mums tenka susidoroti su nuolat didėjančiu informacijos srautu. Manoma, kad ateities darbuotojai privalės sugebėti dar geriau filtruoti informaciją ir iš milžiniško „triukšmo“ kiekio atsijoti tai, kas jiems svarbiausia. Panašiai kaip šiandien tai nuolat daro finansinę informaciją analizuojantys biržų brokeriai.
Artimiausią dešimtmetį vis dažniau bursimės į virtualias komandas. Dėl technologinių sprendimų mums tapo gerokai lengviau dalytis idėjomis su asmenimis, kurių nėra greta. Tačiau tam, kad sugebėtume drauge dirbti virtualioje erdvėje, turime įgyti ir naujų kompetencijų. Virtualių komandų lyderiams teks užduotis sukurti strategijas, kurios leistų po visą pasaulį išsibarsčiusius asmenis susiburti siekiant bendro tikslo. Manoma, kad idėjų, kaip tai padaryti, virtualių komandų lyderiai dairysis socialiniuose žaidimuose, tokiuose kaip „Second Life“.
Ir Lietuvoje
Viktorija Liutvinė, UAB „Talentor Lietuva“ partnerė, pabrėžia, kad tyrime išvardytų kompetencijų prireikia vis dažniau.
„Tarpkultūrinio bendravimo kompetencija Lietuvoje tampa vis reikšmingesnė. Tai susiję ne tik su pasaulinėmis bendrovėmis, kurios kuriasi mūsų šalyje. Ir lietuviškos įmonės vis dažniau kelia koją svetur. Tad darbuotojams taps tiesiog privalu gebėti dirbti įvairialypėje aplinkoje“, — sako p. Liutvinė.
Specialistė kalba, kad jau dabar graibstomi darbuotojai, kurie nėra vienos siauros srities specialistai, o gerai išmano vieną bei kelias susijusias sritis ir geba atrasti jų ryšius.
„Visų išvardytų kompetencijų reikia ir dabar. Tiesa tai, kad ateityje jų reikės gerokai dažniau“, — nurodo p. Liutvinė.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.
