Šiandien pasodintas miškas – investicija šimtmečiui

Publikuota: 2013-09-08
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Mišką superkančios bendrovės kuria naują strategiją – miško laukymes ir nederlingos žemės plotus apželdina mišku, nors pirmosios pajamos iš tokių sklypų bus tik po 20–25 m.

Vienose rankose sukaupiami tūkstančiai hektarų. Taip elgtis įmones ir žmones verčia įstatymai, įpareigojantys atsodinti iškirstą mišką, ir iki 4% rinkos vertės padidinti mokesčiai už apleistus žemės ūkio paskirties sklypus.„Dzūkijoje dirvonuojančių žemių liko nedaug. Kur buvo galima, žmonės sodino mišką, sutvarkė vėjovartas. Važiuodamas per Pietų Lietuvą, matau nebe krūmynus, bet 4–5 m. giraites“, – pasakoja Sergejus Lavrenovas, UAB „Dzūkijos miškas“ (DM), Varėnos r. užsiimančios miško ruošiniais, generalinis direktorius.Viena iš bendrovės veiklos sričių – be kirtimų, iškirstų ir žemdirbystei netinkamų plotų atželdinimas. Įmonė nupirko apie 400 ha apleistų sklypų ir juose pasodino mišką.„Apželdinti mišku – vienas iš Vyriausybės prioritetų. Užsodinami plotai didėja“, – sako Gintaras Visalga, generalinio miškų urėdo pavaduotojas,Vidutiniškai atkurti ir įveisti 1 ha miško kainuoja apie 4.000 Lt. Urėdas aiškina, kodėl plinta ši veikla, – taip naudinga kultūra užsodinami nederlingi žemės plotai, kurių dirbti neapsimoka. Be to, skiriama gan didelė parama – kompensuojamos visos išlaidos želdinti, remiama priežiūra ir tai papildomas uždarbis.

Kur neauga javai

Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, šiemet nebus patenkinti visų, norinčių sodinti mišką, prašymai paramai gauti. Paramai skirta 12,9 mln. Lt, prašoma 42,8 mln. Lt. Žmones, valdančius apleistus plotus, juose sodinti pušis ir ąžuolus skatina ir mokesčiai – už neprižiūrimus žemės ūkio paskirties sklypus gali tekti mokėti iki 4% rinkos vertės kasmetinį žemės mokestį.„Jaunuolynus sodinome ne tik tuščiuose plotuose, bet ir plėtėme jau turimus miškus – apželdinome laukymes, lomas, pamiškes, kurios netinkamos tradicinei žemdirbystei“, – apie strategiją pasakoja p. Lavrenovas.Sodinti palyginti greitai augantys medžiai – beržai. Iš tokių plotų pirmasis „derlius“ ir pajamos laukiami po 20 m. DM tik daliai plotų tvarkyti gavo ES paramą. Likusius užsodino savo lėšomis.„Pirmosios pajamos iš naujai užsodinto ploto – tik po 25–30 m., kai galima parduoti popiermedį. Šiandienos kainomis jos siektų apie 4.000 Lt/ha. Galimas pelnas, atmetus išlaidas, – iki 1.000 Lt/ha“, – skaičiuoja p. Visalga.Pagrindinį uždarbį miškininkai gauna pardavę brandų mišką – senesnius kaip 100 m. pušynus, 70 m. eglynus.

Privatūs urėdai

„Mūsų verslo modelis ilgalaikis, panašus į tradicinių urėdijų. Jos taip pat gauna pajamų ne iš ką tik pasodinto miško, bet iš plotų, kuriuos sodino mūsų proseneliai“, – aiškina p. Lavrenovas, ir skaičiuoja, kad dabar apželdinti plotai vertingiausi bus po 100 m.Tačiau maždaug iš 80 m. miško bus galima gauti stabilų uždarbį. Kelis tūkstančių hektarų valdanti įmonė pardavinės medieną, tinkamą biokuro gamybai, pramonei. Sukuriama stipri žaliavos bazė ateičiai.„Dabar sukuriame darbo vietas kelioms miškininkų kartoms“, – tvirtina p. Lavrenovas.Gediminas Gaurelis, UAB „Miško projektai“ (MP) direktorius, sako, kad jie taip pat perka mišką su žeme ir kirtimus atsodina jaunuolynu. Kitaip elgtis negali – reikia laikytis įstatymų. MP sodins ir nedirbamos žemės plotus, tačiau jų nesupirkinės. Nedidelius tokius sklypus jie įsigyja kartu su perkamu mišku. Užsiimti žemdirbyste 1–2 ha sklypuose, esančiuose per kelis regionus, neverta.

Tik uždarbis

Tradiciškai ūkininkaujantys žmonės į iniciatyvą masiškai sodinti mišką žvelgia nevienareikšmiškai.„Ne visi žemdirbiai patenkinti programomis, skatinančiomis sodinti mišką ir energetinius augalus. Niekam nekliudo, kai apželdinami nederlingi plotai, kurių dirbti neapsimoka. Tačiau pasitaiko atvejų, kai eglės ir pušys įveisiamos našiuose sklypuose, kur niekada neaugo miškas“, – aiškina Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, ir atkreipia dėmesį, kad siekiant išmokų kartais net ąžuolai sodinami ten, kur jie negali augti. Tiesiog šiems medžiams netinka dirvožemis.Tokių verslininkų tikslas – gauti kuo didesnes išmokas ir paramą. Ponas Markauskas įvardija ir pagrindinį tikslą, kodėl lietuviai veržiasi kasti duobę ir į ją kišti sodinuką. Tai miškui veisti ir vėliau jam prižiūrėti skiriama parama. Kai kuriems žmonėms tai papildomo uždarbio šaltinis.

Energetika nežavi

Lietuvoje kol kas neklesti ir keletą metų propaguojamos energetinių augalų plantacijos.„Energetinius augalus auginti pas mus dar neišplito. Pavyzdžiui, gluosniai nėra pati pigiausia kuro rūšis, derliui nuimti reikia brangių specializuotų kombainų. Be to, katilinėms kol kas užtenka pagrioviuose augančių krūmų ir miško atliekų, kurios dabar paprasčiausiai supūva“, – apie energetiką aiškina p. Markauskas.Vis dėlto ūkininkas neatmeta šios verslo rūšies. Lietuvoje jau eksperimentuojama su žolėmis, tinkančiomis kurui. Skirtingai nuo gluosnių, tai vienmečiai augalai, kurie negadina melioracijos sistemos. Kitas pranašumas – tokias plantacijas panaikinti kur kas lengviau nei gluosnių. Nereikia laukti kelerių metų, kol bus galima nuimti ir parduoti derlių.„Kol kas kurui parduodamos medienos kiekis nekinta kelerius metus. Prognozuojame, kad po 2–3 m., kai gavus ES paramą biokatilinių statybai pirkėjų padaugės, kuro paklausa augs“, – aiškina p. Visalga.Ponas Gaurelis įvardija kitas galimas biokuro populiarėjimo pasekmes. Jei žaliavos kainos pradės augti, pelningi taps 10 m. jaunuolynai. Šiandien jų priežiūra nuostolinga.***

Priemonė „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“

* Paramos tikslas – skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą plėtojant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologijos ir aplinkosaugos sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste ir sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse.
* Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.
 * Parama neskiriama ūkininkams ir jų sutuoktiniams, kurie gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą. Taip pat parama neskiriama antrą kartą veisiant mišką tame pačiame sklype. Parama neteikiama ir ketinantiems auginti kalėdinius medelius ar greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai.
 * Teikiamos paramos dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių ir palankumo ūkininkauti apsodinamoje žemėje. Bendra pagalbos suma negali viršyti 690.560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80% vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70% palankiose ūkininkauti vietovėse.
 * Pagal priemonę mokamos dviejų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka ir penkerius metus nuo įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka. Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis. Kuo daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo jos didesnės. Be to, mokant miško įveisimo išmokas, atsižvelgiama, kokio palankumo ūkininkauti vietoje sodinamas miškas.
 * Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti.
ŠALTINIS: NACIONALINĖ MOKĖJIMŲ AGENTŪRA
Apleista žemė
* Apleista žemė – žemės ūkio paskirties žemė, nenaudojama žemės ūkio veiklai ir nedeklaruojama ne mažiau kaip 3 metus iš eilės.
* Apskaičiuojant žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemei, taikomas mažinimo koeficientas 0,35, tačiau, jei žemės ūkio paskirties žemė bus apleista, apleistai daliai šis koeficientas netaikomas.
* Skaičiuojant žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemei, 2013–2017 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma negali viršyti vieno lito už vieną arą. Tačiau apleistai žemės ūkio paskirties žemei ši nuostata netaikoma.
ŠALTINIS: ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJAParama
Didžiausios įveisimo ir priežiūros išmokos mokamos įveisiantiems ąžuolus. Miško įveisimo išmoka, taikoma ąžuolų želdiniams, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2.500 vnt./ha ąžuolo sodmenų, yra 14.095,71 Lt/ha palankioje ūkininkauti vietovėje ir 16.109,38 Lt/ha mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje. Taip pat gaunama kasmetinė miško priežiūros išmoka – 2.216,70 Lt/ha.
 
Mažiausios išmokos mokamos už greitai augančių medžių trumpos rotacijos plantacinius želdinius (išskyrus greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantacinius želdinius) – įveisimo išmoka yra 4.698,57 Lt/ha palankioje ūkininkauti vietovėje ir 5.369,79 Lt/ha mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje. Be to, šiuos želdinius įveisiantiems paramos gavėjams taip pat nemokama kasmetinė priežiūros ir apsaugos išmoka. Tokias pat įveisimo išmokas gauna įveisiantieji spygliuočių su lapuočiais (ne mažiau kaip 20%) ar minkštųjų lapuočių želdinius ir (arba) želdinius, tačiau šie paramos gavėjai gauna ir priežiūros išmoką – 1.330,02 Lt/ha.
ŠALTINIS: NACIONALINĖ MOKĖJIMŲ AGENTŪRAKomentarai

Galimybė išsaugoti žemę

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas:
„Žmonės, kurie neturi galimybių ūkininkauti, bet žemės nenori parduoti, sodina mišką. Užsiimti šia veikla skatina ir dideli mokesčiai už apleistą žemę. Veisti mišką patrauklu nederlinguose plotuose, kurie niekam nereikalingi.
Skatina ir ES parama, kuri leidžia uždirbti. Tačiau tai gan rizikinga veikla. Jei nepasiseks, paramą teks grąžinti. Taip jau buvo su ąžuolynais, kuriuos sodino netinkamose vietose, susigundę gan didele parama. Be to, jei nedirbsi pats, o priežiūros paslaugas pirksi, uždirbti nepavyks.
Pasodinus beržyną, pirma produkcija – po 20 m. Tai nėra labai ilgas laikotarpis.“

Verčia įstatymas

Gintaras Bleizgys, SIKC projektų įgyvendinimo grupės vadovas:
„Įmonės, kurios užsiima miško kirtimu, priverstos atsodinti mišką. Tai įskaičiuota į medienos kainą. Paprastai miškas įsigyjamas su žeme ir tuose plotuose veisiami jaunuolynai. Taip vienose rankose sukaupiami milžiniški masyvai.
Šie plotai duoda naudą kiek anksčiau nei po 20 m., tačiau pajamos nėra tokios, kad vien dėl jų vertėtų investuoti.
Vis dėlto tokia veikla miškininkystės bendroves tenkina. Po kelių dešimtmečių dabartinių savininkų paveldėtojai turės jau sukauptą turtą, kuris nuolat duos gana didelių pajamų. Be to, miškas – sąlyginai saugi investicija. Jos trūkumas tik tas, kad naudą gaus vaikai. Greitų pinigų čia nebus.“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau