Ėmėsi senovinio verslo

„Šeimos verslą atgaivinome prieš penkerius metus, kai su broliu restauravome senelio paliktas vilnos karšimo stakles. Taip vėl ėmėmės Lietuvoje jau primirštos veiklos – vilnos karšimo“, – pasakoja Algirdas Pupšys, UAB „Litwool“ direktorius.

Vilna ir siūlai

Ukmergės rajono Inkilų kaime įsikūrusiame ceche darbuojasi 6 žmonės. Čia karšiama vilna, verpiami siūlai.

„Vilną karšti atveža įmonės, ūkininkai, kurie nori vilnos gaminius naudoti asmeninėms reikmėms. Užsakymų kasmet daugėja, nes tokią paslaugą teikiančių įmonių nėra daug, – teigia verslininkas. – Karšiame vietinę, atvežtinę vilną ir parduodame ją vėlimu užsiimantiems žmonėms.“

Įmonė iškarštą vilną tiekia prekybos centrams visoje Lietuvoje, prekiauja internetu ir stacionarioje parduotuvėje Vilniuje.

Pašnekovas svarsto, kad prekiauti vilna tik e. parduotuvėje nebūtų išmintinga, nes šis produktas specifinis – jį būtinai norisi paliesti, vien nuotraukos neužtenka.

„Kai brolis su žmona pradėjo prekiauti vilna internetu, bene visas prekes turėjo bute. Paprastai užsisakę internetu vilnos,  pirkėjai ateidavo jos pasiimti. Kai namų durys nebeužsidarydavo, nusprendė kurti stacionarią parduotuvę“, – kalba p. Pupšys.

Pasak verslininko, dažnas pirkėjas nelabai mėgsta lietuvišką vilną, todėl parduotuvėje prekiaujama atvežtine.

„Dabar vilnos nesuperkame, tiesiog keičiame vilną į siūlus. Lietuviška vilna nėra itin mėgstama pirkėjų, nes ji turi daug lanolino, dėl to ir kvepia specifiškai, vilnoje nemažai šiukšlių, ji šiurkštoka. Vėlimui dažniausiai naudojama atvežtinė vilna. Baltos vilnos atsivežame iš Naujosios Zelandijos, čia dažome ir parduodame“, – paaiškina verslininkas.

Verslas įsibėgėjo, kai įmonė pradėjo ne tik karšti vilną, bet ir verpti siūlus.

„Pradėjome patys ieškoti parduotuvių, kurioms galėtume tiekti siūlus. Taip pat kelios parduotuvės internete susirado mūsų duomenis ir pasiūlė bendradarbiauti“, – pasakoja p. Algirdas. Dabar įmonėje suverptų siūlų galima įsigyti po visą Lietuvą išsibarsčiusiose parduotuvėse. Bendrovėje pagamintus siūlus dažniausiai perka rankomis mėgstančios megzti mezgėjos.

Atnaujino įrenginius

Pirmiausia, prisimena verslininkas, reikėjo atnaujinti senus vilnos karšimo įrenginius, paveldėtus iš senelio, prikelti juos antram gyvenimui. Kadangi įrenginiai buvo keletą dešimtmečių nenaudojami, teko keisti susidėvėjusias, surūdijusias detales. Verslininkai įrangai atnaujinti skyrė apie 20.000 Lt. Taip pat investuoti teko į žaliavą – vilną.

Ponas Algirdas pasakoja, kad nors įmonė turi darbo visus metus, tačiau versle sezoniškumo išvengti nepavyksta. Juk kas valgo ledus žiemą, retoriškai svarsto pašnekovas.

„Vasarą niekas nedėvi vilnonių megztinių ir kojinių, todėl ir pagrindinis verslas sukamas šaltesniu metų laiku: rudenį, žiemą, pavasarį. Vasarą remontuojame įrenginius, kaupiame vilnos ir siūlų atsargas aktyvesniam prekybos sezonui, – pasakoja p. Pupšys. – Rudenį daug kas atveža žaliavos, todėl mes iš anksto sudarome grafiką, kada karšti vilną. Taip organizuojame darbą.“

Pirkėjai randa patys

Parduotuvėje „Vilnos namai“ Vilniuje prekiaujama vilna, siūlais, vėlimo reikmenimis. Čia rengiami vėlimo kursai norintiems išmokti velti.

„Vėlimo kursai gana populiarūs. Turime ir vėlimo studiją, ją galima išsinuomoti, tačiau kol kas ši paslauga dar nėra paklausi“, – sako verslininkas.

Ponas Algirdas tikina, kad daug pastangų rinkodarai neskiria, nes mano, kad produktas visgi nėra skirtas masiniam vartotojui.

„Reikia pripažinti, kad vilna – specifinis produktas, kurio reikia siauram žmonių ratui. Turime tinklalapį, veikiančią e. parduotuvę – taip ir suranda mus. Visgi mūsų produkcijos žmonės ieško tikslingai“, – paaiškina p. Pupšys ir pabrėžia, kad ateityje norėtų atidaryti parduotuvę Kaune.

Taip pat įmonė ketina pasiūlyti naujų produktų, pavyzdžiui, techninio veltinio, naudojamo automobilių poliravimui, vidpadžiams. Tačiau norint gaminti techninį veltinį reikia naujų įrenginių, o tai reikalauja nemažų investicijų.

Vidutinė metinė įmonės apyvarta siekia apie 500.000 Lt.