Debesų jau nebijo, bet jų pigumu ir nauda abejoja

Publikuota: 2013-07-07
Aleksandr Samuchov, duomenų centrų ir informacinių sistemų UAB
Aleksandr Samuchov, duomenų centrų ir informacinių sistemų UAB "Baltic Data Center" generalinis direktorius. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Lietuvos bendrovės, dar prieš porą metų į debesų kompiuteriją žiūrėjusios nepatikliai, dabar viena po kitos kyla „į debesis“. Verslą vilioja galimybė sutaupyti. Tačiau taupumo korta tiki ne visi, tad paslaugų teikėjams dažniausiai reikia gerai paprakaituoti.

Naujausias pavyzdys – bendrovė „Vilniaus vandenys“. Įmonė, iškeitusi nuosavą duomenų centrą į „debesį“, tikisi sutaupyti apie 1,2 mln. litų per metus.„Mūsų turėtas duomenų centras nebetenkino tokios paskirties objektams keliamų reikalavimų ir mūsų sistemų vartotojų poreikių: techninė įranga nusidėvėjusi, rezervinės duomenų kopijos saugomos toje pačioje patalpoje su darbiniais duomenimis, reikia naujų licencijų ir būtina pratęsti senas. Nuosavas duomenų centras taip pat reikalauja ir tam tikros kompetencijos specialistų. Be to, dauguma mūsų informacinių technologijų (IT) sistemų buvo atnaujintos ir perkeltos į „debesį“ per du mėnesius. Nuosavo duomenų centro atnaujinimas ir įrengimas būtų užtrukęs daugiau nei pusmetį“, – pasirinkimą argumentuoja Arūnas Cijūnaitis, bendrovės „Vilniaus vandenys“ Informacinių sistemų skyriaus vadovas.Išankstiniais skaičiavimais, naujas nuosavas duomenų centras  būtų kainavęs mažiausiai 2,2 mln. litų. O bendrovė „Blue Bridge“ (BB) debesų kompiuterijos paslaugas „Vilniaus vandenims“ teiks 34 mėnesius už beveik 540 tūkst. litų.BB debesų paslaugomis naudojasi ir įmonė „Tilde IT“, vienas didžiausių nekilnojamojo turto investuotojų Baltijos regione „BPT Asset Management“ ir kitos. Dalį savo IT infrastruktūros šiai kompanijai patikėjusi yra ir bendrovė „Verslo žinios“.Nemažai šalies ir užsienio įmonių naudojasi kompanijos BDC debesų ir duomenų centrų paslaugomis.

Daugiausia privačių klientų

„Debesų kompiuterijos sprendimais domisi įmonės, kurioms IT inovacijos – viena būtiniausių sėkmingos veiklos sąlygų, taip pat tos, kurios dėl verslo specifikos patiria netolygią IT sistemų apkrovą. Apie 30 BDC klientų naudojasi debesų kompiuterija. Dauguma jų – privačios finansų, mažmeninės prekybos, internetinės prekybos įmonės“, – komentuoja Aleksandras Samuchovas, BDC generalinis direktorius.Pavyzdys – privačias medicinos paslaugas teikianti „Kardiolita“. Įmonė skaičiuoja, kad investicijos į savo serverius ir kitą reikalingą įrangą būtų siekusios apie pusę milijono litų, o naudodamasi virtualiaisiais serveriais „Kardiolita“ šios investicijos išvengė. Nebereikia skirti ir lėšų sistemų priežiūrai bei palaikymui.Viena iš nedaugelio viešojo sektoriaus institucijų, naudojančių debesų kompiuterijos paslaugas, yra Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Šios paslaugos reikalingos dėl netolygaus VRK sistemų apkrovimo. Vykstant rinkimams, jos naudojamos labai aktyviai – leidžia iš apygardų operatyviai surinkti ir apibendrinti informaciją apie rinkėjų aktyvumą bei jų balsus. Prieš rinkimus sistemos naudojamos rinkėjų sąrašams ir rinkimų apygardų riboms tvarkyti, informacijai apie politinę reklamą ir jos finansavimą kaupti bei analizuoti, politikų dokumentams pateikti. Tačiau didelę dalį laiko šių IT sistemų apkrova yra minimali.

Svarbūs objektai

Debesų kompiuterijos paslaugomis naudojasi ir visi Lietuvoje veikiantys bankai, prekybos tinklai, taip pat dalis keleivių ir krovinių vežimo bendrovių. Tačiau kai kurie vežėjai to vengia. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) 2010 m. atidarė nuosavą, 39 mln. litų kainavusį, bunkerį primenantį duomenų centrą. Toks kelias pasirinktas dėl saugumo, tvirtina bendrovės atstovai.Debesų kompiuterijos ir duomenų centrų paslaugų tiekėjai kritikuoja tokį sprendimą ir vadina jį lėšų švaistymu. Esą jei saugumo debesyse užtenka didiesiems bankams, užtektų ir geležinkelių bendrovei. Tačiau Vidmantas Gudas, LG atstovas spaudai, atšauna, kad sklandi valstybinės reikšmės įmonės veikla ir infrastruktūra yra svarbiau nei bankas. Be to, kai geležinkeliai priėmė sprendimą statyti savo duomenų centrą, debesų kompiuterijos paslaugos Lietuvoje buvo dar tik vystykluose ir tuo metu kelta labai daug klausimų dėl tokių paslaugų saugumo.Viešojo sektoriaus įstaigų ir įmonių pasirinkimą taip pat riboja įstatymai, mat istoriškai susiklostė, kad didesnę valstybinių institucijų biudžeto dalį sudaro investicijoms, o ne paslaugoms skirtos lėšos, o debesų kompiuterija yra paslauga. ES finansinės priemonės taip pat yra nukreiptos į projektų arba investicijų finansavimą.„Bendrovėje įkurtas Informacinių technologijų centras prižiūri didelį IT technikos parką, išvystytas duomenų perdavimo tinklas, jungiantis vidaus ir mainų su išore informacijos tinklus. Naudojantis šiuo tinklu galima keistis duomenimis viduje ir su kitomis šalies institucijomis – Krašto apsaugos ministerija, Muitinės bei Policijos departamentais ir kt. Taip pat yra visos priemonės keistis informacija su kitų valstybių geležinkelių informacijos centrais. Nepertraukiamas informacijos mainų procesas leidžia sklandžiai vykdyti ir kontroliuoti visą krovinių vežimo procesą. Jei šis procesas sustotų, tiek LG, tiek valstybė patirtų labai didelių nuostolių. Vienu metu bendrovė dirba maždaug su 30–40 krovininių sąstatų – tokie dideli duomenų srautai, darbas su komerciniais klientų duomenimis reikalauja itin aukšto infrastruktūros saugumo, prieinamumo bei patikimumo. Dėl šių priežasčių ir buvo nuspręsta turėti savo duomenų centrą bei nuosavą „debesį““, – sako p. Gudas.

Lūžio taškas

Audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, pernai atlikusi pasaulinį tyrimą, dar šių metų pradžioje pareiškė, jog debesų kompiuterija pasiekė lūžio tašką.Tyrimas parodė, kad IT paslaugų teikėjai vis didesnę pajamų dalį gauna iš debesų kompiuterijos paslaugų ir duomenų centrų. O per dvejus metus šis rodiklis turėtų padidėti dvigubai.„Akivaizdu, kad šioje rinkoje pasiektas lūžio taškas, kai vartotojai vis labiau įpranta prie dabartinių debesų kompiuterijos paslaugų patogumo ir įvairovės. Ši pasaulinė tendencija akivaizdi ir Lietuvoje – į debesų kompiuterijos sprendimus drąsiau investuoja privatus verslas. Tačiau matome ir pirmuosius viešojo sektoriaus bandymus. Pavyzdžiui, savo IT ūkį į „debesį“ pernai liepą perkėlė Jonavos rajono savivaldybė, o netolimoje ateityje tokių pavyzdžių bus daugiau“, – teigia Povilas Akstinas, „KPMG Baltics“ Verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo skyriaus vadovas.Savivaldybė skaičiuoja per 3 metus šitaip sutaupysianti 27% IT išlaidų.Pasak KPMG, didžiausias iššūkis debesų kompiuterijos plėtrai šiuo metu yra sprendimų diegimo sudėtingumas. Be to, kaip rodo tyrimas, verslui ir viešajam sektoriui vis dar trūksta tvirtų įrodymų, kad debesų kompiuterija išties padeda mažinti verslo sąnaudas. O nerimas dėl saugumo blėsta ir jau nebėra pagrindinių klausimų sąraše.Beveik 60% debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjų sutinka, kad sąnaudų mažinimas verslui yra pagrindinė priežastis perkelti savo paslaugas į „debesis“, tačiau beveik 40% apklaustųjų teigė susiduriantys su sunkumais, kai klientams reikia įrodyti, kad sąnaudos reikšmingai mažės.Tyrimas taip pat atskleidė, jog prie debesų kompiuterijos dar neperėjusios bendrovės labiausiai bijo prarasti duomenų kontrolę, nerimauja dėl galimo duomenų praradimo ir privatumo, taip pat kelia ir teisinį klausimą: kas atsakys ir sumokės už trikdžius ar galimą duomenų praradimą arba sugadinimą.Dėl to, prognozuojama, ateityje vis dažniau bus pasirašomi tokie susitarimai dėl paslaugos lygmens (angl. Service Level Agreement, SLA), kurie griežčiau apibrėžia šalių įsipareigojimus ir atsakomybę.Be to, 33% debesų kompiuterijos paslaugomis besinaudojančių respondentų sako, jog perėjimas prie debesų kompiuterijos kainavo daugiau, nei buvo skaičiuota priimant sprendimą. Dar tiek pat įmonių vadovų sako, jog „debesies“ diegimas ir integravimas su turimomis įmonės sistemomis buvo itin sudėtingas procesas ir pareikalavo daug bemiegių naktų iš bendrovės IT specialistų.KPMG teigimu, įmonėms taip pat tenka priprasti prie to, jog pėrėjus prie debesų kompiuterijos, išlaidos IT bendrovės biudžete pereina iš fiksuotųjų eilutės į operacinių sąnaudų eilutę.Debesijos paslaugų tipai
Debesų kompiuterija – tai virtualusis duomenų centras, suteikiantis galimybę lanksčiai rinktis reikalingų IT išteklių apimtį, ją didinti ar mažinti pagal poreikius. JAV, iš kurių ir atkeliavo ši technologija, numatyta būtina debesų kompiuterijos sąlyga laikoma visiška šios paslaugos savitarna.
Išskiriami keli debesų kompiuterijos tipai: privačioji (angl. private cloud), viešoji (angl. public cloud) ir mišri (angl. hybrid cloud) – hibridinė debesų kompiuterija.
Pirmuoju atveju sprendimas yra diegiamas įmonei priklausančioje duomenų centro infrastruktūroje arba nutolusiame duomenų centre. Tuomet įmonei priskiriami tam tikri ištekliai, jie sujungiami su įmonės IT infrastruktūra. Šis sprendimas leidžia resursais naudotis lanksčiai, tačiau tik neperžengiant įmonei priklausančios infrastruktūros ribų. Bendrovė savo sistemas plėsti gali tik iš turimų, iš anksto įsigytų išteklių. Taigi, privačioji debesų kompiuterija rekomenduojama tik turint didelę IT infrastruktūrą.
Viešosios debesų kompiuterijos paslaugų klientai naudojasi bendra infrastruktūra, tada jiems pagal pageidavimą priskiriami tam tikri ištekliai. Įmonė ar organizacija serverius valdo nuotoliniu būdu, per savitarnos svetainę. Toks sprendimas nereikalauja įsipareigojimų ar investicijų iš kliento. Jis dažniausiai naudojamas nekritinėms, viešai prieinamoms IT paslaugoms, pavyzdžiui, interneto svetainėms.
Hibridinis sprendimas – kai pagrindinėms IT sistemoms naudojama dedikuota privačioji debesų kompiuterija, o  viešojoje debesų infrastruktūroje sistemos keliamos piko laikotarpiais, kai iškyla papildomas duomenų talpyklų poreikis. Šitaip visiškai išnaudojami dedikuoto debesies pranašumai, tačiau nepatiriama nereikalingų sąnaudų mokant už išteklius, kurių didžiąją dalį laiko nereikia.Šaltinis: BDCStraipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus