Baltijos sesių vienybė – tik iliuzija

Publikuota: 2013-05-22
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

"Daug kartų sakiau, kad Baltijos šalių bendradarbiavimo matas – tai, kiek susimokate", - interviu "Verslo žinioms" sakė Estijos prezidentas Toomasas Hendrikas Ilvesas, turėdamas omenyje bendrus projektus: "Čia jau nebe „Lietuva, Latvija, Estija“ (vaizduoja susikibimą už rankų – VŽ). Jau esame suaugę" Anot jo, būtų gražu, jei kalbėtumėme vienu balsu. "Bet mes – trys skirtingos šalys, tai ir reiškia būti nepriklausomoms. Man apskritai nepatinka sąvoka „kalbėti vienu balsu“. Trys šalys, tam tikras koordinavimo lygis. Jei yra tam tikrų nacionalinių interesų, jie tokie ir lieka", - sakė p. Ilvesas.

Apie Baltijos šalis kaip vieną rinką šaukti verta nebent užsienyje, o tarpusavio vienybei šios trys šalys per daug skirtingos, tvirtina ir Lietuvos verslininkai. Vis dėlto svarbiems projektams bendro supratimo labai reikėtų, nes plėtoti juos pavieniui sunku.„Politikai bando deklaruoti, kad visos trys šalys turi būti kaip kumštis. Politikoje – galbūt taip, tačiau verslo prasme, nors jos šalia viena kitos, kiekviena ši rinka skirtinga ir specifinė“, – sako Saulius Grinkevičius, Kėdainių pagardų gamintojos UAB „Daumantai LT“ vadovas.Pasak jo, lietuviškam produktui įsitvirtinti Latvijoje ar Estijoje lygiai taip pat sunku, kaip ir Skandinavijoje, Lenkijoje ar kitose šalyse. O ir Lietuvoje kaimynų produktai bei paslaugos nevadinami savais.„Mums, maisto pramonės atstovams, nėra paprasta įsitvirtinti tose rinkose ir sėkmingai ten dirbti. Tai yra eksporto, o ne namų rinkos“, – sako p. Grinkevičius.Mindaugas Bagdonavičius, tinklus visose Baltijos šalyse valdančios UAB „Maxima grupė“ generalinis direktorius, taip pat teigia, kad bendrą Baltijos rinką įžvelgti sunku: skiriasi vartotojų apsipirkimo įpročiai, lūkesčiai.„Ko gero, mes tą bendrumą skleidžiame per vienodo tinklo pavadinimą visose šalyse, vienodus parduotuvių formatus, jų išvaizdą ar vienodus rinkodaros veiksmus“, – svarsto vadovas.Verslininkai mano, kad didesnio tarpusavio supratimo versle vargu ar reikėtų tikėtis. Vis dėlto didesnio kaimynių sutarimo pasigendama kviečiantis investuotojų iš užsienio,  plėtojant bendrus projektus.„Kiekviena šalis turi savo interesų, ypač įgyvendindama didelius projektus, svarbius objektus visi nori turėti savo teritorijoje“, – suprantamu tokį norą vadina p.  Grinkevičius.Šiuo atveju išmintį, anot jo, turėtų parodyti visų šalių politikai, nes mažoms šalims, kurios kartu turi vos 6 mln. gyventojų, dėl didelių projektų būtina suremti pečius.„Būtų gerai, kad trys mažos rinkos susivienytų ir infrastruktūros, energetikos projektus darytų kartu. Tačiau realiai nė viena šalis nerodo intereso“, – antrina Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.Rimantas Perveneckas, drabužių prekybos verslą Baltijos šalyse plėtojančios  „Aprangos“ grupės generalinis direktorius, primena, kad užsienio partneriai ir verslininkai į Baltijos šalis žiūri kaip į vieną regioną.„Esame per daug maži ir per daug sudėtinga dirbti su skirtingais partneriais šiose šalyse“, – sako jis.Tokiu atveju kiekvienos iš valstybių sėkmė ar nesėkmė taip pat daro įtaką kitoms. Tačiau, pasak p. Pervenecko, tarpusavio konkurencija verslui taip pat yra svarbi.„Nežinau, ar interesai apskritai yra principinis klausimas. Kur kas svarbiau, kad Lietuva neatsiliktų nuo kitų Baltijos šalių, nes tokiu atveju ir dirbti bus sunkiau, ir požiūris kitoks“, – pabrėžia „Aprangos“ vadovas.Susirūpinti, pasak jo, jau yra kuo, esą Lietuvą su Estija jau mažai kas lygina, o ir Latvija ekonomines reformas pradeda vykdyti sėkmingiau.Plačiau apie Baltijos sesių panašumus ir skirtumus skaitykite šiandien dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau