2013-04-27 03:01

Perka ne žemę, perka verslą

Investuotojus į žemės ūkį pastaruoju metu labiau domina ne sklypai, o verslas su infrastruktūra, veikla ir darbuotojais. Tokios yra naujausios tendencijos. Anksčiau pirkėjus labiausiai domino dideli, bent kelių dešimčių hektarų, žemės sklypai. Dabar vis atidžiau žvalgomasi į jau suformuotus ūkius ir žemės ūkio bendroves.

„Stambėjame gelbėdami bankrutavusias bendroves ir ūkius. Deja, palyginti daug žemdirbių nesuvaldė finansinių srautų ir dabar ieško išeities“, – pasakoja Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ savininkas.

Jis teigia, kad šiuo metu derasi dėl 2 ūkių Anykščių rajone įsigijimo. Tai 1.700 ha žemės.

Tokie objektai patrauklūs tuo, kad tai veikiantis verslas. Įsigijus – išlaikoma ir ūkio struktūra, ir darbuotojai, aiškina p. Karbauskis.

„Žemės ūkio plotus plečiame. Su potencialiais pardavėjais deramės ir dabar, tačiau po pelningų pernykščių metų ūkių kainos, palyginti su 2011 m., šoktelėjo bent 20%. Todėl neskubame. Ūkininkai šiandien apimti euforijos, tačiau matome, kad šis sezonas bus nebe toks pelningas, todėl kainos gali kristi“, – pasakoja Gintaras Kateiva, „Litagros“ valdybos pirmininkas.

Grupė valdo 7 bendroves, iš viso – daugiau nei 10.000 ha žemės.

Reikalingi dideli

Ponas Karbauskis skaičiuoja, kad šiandien Lietuvoje parduodama apie 20 didesnių kaip 500 ha ploto ūkių, kurie turi infrastruktūrą, techniką.

„Bendrovėmis, kaip veikiančiais verslo objektais, domisi. Mes patys sulaukėme ne vieno pasiūlymo, tačiau kol kas jų neparduodame, nes norime plėsti gamybą. Siūlome tik žemės plotus“, – aiškina Vladas Bagavičius, AB „Agrowill Group“ (AG) valdybos pirmininkas.

Investuotojus jis skirsto į tris grupes: vieni įsigyja žemę siekdami ją nuomoti, kiti – valdas plečiantys ūkininkai, treti ieško ūkių ir dirbančių bendrovių, kad pirktų jau veikiantį verslą. AG valdo 16 bendrovių.

„Litagra“ pabrėžia ieškanti tik didelių ūkių, kurie užsiima augalininkyste arba pienininkyste. Kitos sritys nedomina. Smulkios bendrovės ir ūkiai nedomina, nes juos būtų sunku valdyti. Taip pat perkama žemės, kurią gali dirbti jau turimos bendrovės.

Kęstutis Kristinaitis, korporacijos „Matininkai“ prezidentas, pripažįsta, kad sujudimas žemės rinkoje pastebimas. Žemės vertę ir lūkesčius lemia ne vien derlingumas, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, netoli esantis didmiestis.

„Netoli Vilniaus nederlingos žemės, netinkamos augalininkystei, parduodamos po 15.000–20.000 Lt/ha. Vidurio Lietuvoje, kur derlingumas kur kas didesnis, plotai parduodami po 12.000 Lt/ha“, – atkreipia dėmesį p. Kristinaitis.

Vertę didina ir pardavėjai, žinantys, kad ūkius superka po gerų pernykščių metų savo valdas užsimoję plėsti ūkiai.

„Ieškome bendrovių, kurios dirba derlingose žemėse ir būtų netoli mūsų valdomų įmonių. Skaičiuojame, kiek galima uždirbti iš 1 ha. Domina ir ne mažesni kaip 500 ha ūkiai. Mažesniuose neapsimoka samdyti vadybininkų“ – strategiją dėlioja p. Kateiva. Anot jo, kai kainos pakyla, dalis žemdirbių mėgina pelningai palikti verslą.

Už suformuoto ūkio žemės ha mokama 10.000–15.000 Lt. Pavieniai sklypai – pigesni.

Iš Vilniaus sunku valdyti

„Vieni ūkininkai, kurie parduoda savo valdas, ieško, kaip išbristi iš finansinių sunkumų. Kiti tiesiog nori išeiti iš verslo ir prašo kosminių pinigų – tikisi, kad galbūt jiems pavyks laimėti savotišką loteriją“, – pasakoja p. Karbauskis ir kaip vieną pagrindinių kainos veiksnių įvardija nuosavos žemės kiekį. Pavyzdžiui, „Agrokoncernas“ prieš kelerius metus perėmė Vytauto Žarnausko ūkį ir valdomus plotus padidino maždaug 1.000 ha.

Statistiškai 500 ha ūkis nuosavos žemės valdo iki 150 ha. Verslininkas įvardija ir kaip atsiranda „kosminės“ kainos: žmogus visą savo techniką ir pastatus įkainoja kaip naujus ir nori už šią kainą juos parduoti.

Kita vertus, dažnai suklysta ir investuotojai: neįvertina, kad žemės ūkis – specifinė sritis ir vien finansinės kompetencijos čia neužtenka.

„Jei nežinai kaimo žmogaus mentaliteto, jo dirbti nepriversi“, – paprastai apibūdina p. Karbauskis. Anot jo, spekuliantai, kurie investavo tik į žemę, mėgina trauktis – kol ūkininkai po gerų metų turi pinigų, perka žemę.

„Kai bendrovių įsigyja tik investuotojai, suvaldyti tokį verslą sėdint biure Vilniuje sudėtinga. Reikia žinoti ne tik finansinius rodiklius, bet ir vietos žmonių mentalitetą“, – teigia Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.

Bendrovių nedaug

„Bendrovių Lietuvoje palyginti nedaug, todėl žvalgomasi į jau suformuotus kelių šimtų hektarų ūkius. Turime įmonę, kuri tarpininkauja perkant ir parduodant žemę, ir matome, kad kol kas paklausa didesnė nei pasiūla“, – apie rinką pasakoja p. Bagavičius ir prisimena, kad vienas kitas ūkis jau parduodamas.

Kol kas sandorių nedaug, nes įsigyti privatų ūkį gan komplikuota. Investuotojus domina kelis šimtus hektarų valdantys ūkiai. Keliolikos hektarų plotai perkami tik valdoms plėsti, ne kaip verslas.

„Iš 257 bendrovių, dirbančių Lietuvoje, didžiosios žemės ūkio grupės jau nupirko apie 50. Šios bendrovės veikia kaip atskiri juridiniai asmenys“, – sako Jeronimas Kraujelis.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Asociacijos vadovas nesiima vertinti, kiek kainuoja atskiros bendrovės, tik apytikriai skaičiuoja, kad norint įsigyti veikiančią įmonę, valdančią 1.000 ha žemės ir turinčią infrastruktūrą bei reikalingą techniką, „10 milijonų litų neužteks“.

Oficialios statistikos, kiek ūkių ir bendrovių parduodama, nėra. Neaiškus ir tikrasis didžiausių ūkių dydis. Dalis jų išskaidyta ir valdomi šeimos narių, nors žemė deklaruojama kaip atskirų ūkininkų. Taip išvengiama ES paramos ir nuosavos žemės dydžio ribojimų.

***

Žemės ūkio bendrovės

257 – realiai žemės ūkio sektoriuje dirbančios bendrovės. Nors registruotos 646 žemės ūkio bendrovės, dalis jų – viešosios įstaigos, žemės ūkio mokyklos, bandomieji ūkiai, valdantys po kelis ar keliasdešimt ha žemės
920 ha – vidutinis valdomas plotas
157 ha – vidutinis nuosavos žemės plotas
34 darbuotojai
1.500 Lt – vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių
27 ha plotas, tenkantis vienam darbuotojui
300 Lt – tiek iš kiekvieno hektaro sumokama mokesčių valstybei
600 Lt – darbo užmokestis dirbant vieną hektarą
407 Lt – vidutinė ES tiesioginė išmoka už ha
9,5% vidutinis pelningumas neskaičiuojant ES išmokų
90% bendrovių užsiima gyvulininkyste
2.500 ha – vidutinis kolūkio dydis sovietmečiu

ŠALTINIS: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ASOCIACIJA

***

Pardavė beveik 2.000 ha

Praėjusią savaitę „Agrowill Group“ (AG) pardavė tris valdytus žemės vystymo fondus (AG nuosavybės teise valdomus plotus išskirstė į atskiras uždarąsias akcines bendroves, kad apeitų draudimą vienam savininkui turėti daugiau kaip 500 ha) „Orion Asset  Management“ valdomai įmonei.

Parduotos įmonės – UAB Žemės vystymo fondas-1, UAB Žemės vystymo fondas-2, bankrutuojanti UAB Žemės vystymo fondas-8. Sandorio vertė – 17,68 mln. Lt už 1.900 ha žemės. Tai vienas iš didžiausių Lietuvoje žemės pardavimo sandorių.

„Pardavėme nekonsoliduotą žemę. Nors plotas didelis, sklypai išmėtyti per kelis regionus. Dėl to kai kurių dirbti ekonomiškai neapsimokėjo. Nuomosime tik plotus, kurie mums patrauklūs“, – aiškina Vladas Bagavičius, AG valdybos pirmininkas.

Įmonės strategija – plėsti gamybą, o ne nuosavos žemės valdas. Buvo mėginama parduoti visą turimą žemę, tačiau toks kiekis investuotojams buvo per didelis. Tada nuspręsta sklypus išparduoti dalimis.

Pirkimo ir pardavimo sutartys sudarytos su valdymo įmonės UAB „Orion Asset Management“ valdomu uždaro tipo nekilnojamojo turto fondu „Orion Agroland Value Fund I“. Tai lietuvių investicinis fondas. Dalį parduotos žemės (apie 800 ha) nuomosis pati „Agrowill“, nuosavybės teise valdanti apie 10.000 ha, dirbanti apie 22.000 ha. 2009 m. pradžios duomenimis, bendrovė valdė 36.000 ha dirbamosios žemės, 15.000 ha jai priklausė nuosavybės teise.

„Dalį žemės, kuri netoli mūsų valdomų bendrovių, dirbame patys. Tačiau nutolusius plotus išnuomojame kitiems“, – apie gamybą pasakoja p. Bagavičius.

***

Bendroves ir ūkius skiria nuoma

Ūkį pirkti sudėtingiau nei bendrovę. Ūkininkų valdos priklauso fiziniams asmenims ir tinkamai įvertinti jų pajamas bei įsipareigojimus kartais sunku. Bendrovė – įmonė, apie kurios veiklą galima spręsti iš buhalterijos duomenų.

Kitas skirtumas – ir bendrovės, ir ūkininkai valdo pakankamai daug nuomojamos žemės. Dažnai tai pagrindiniai jų dirbami plotai. Įsigijus bendrovę, perimamos ir galiojančios nuomos sutartys. Perkant ūkį, reikia persirašyti sutartis su visais nuomininkais. Paprastai tai ilgas ir sudėtingas procesas.

ŠALTINIS: AB „AGROWILL GROUP“

Investuotojams – patrauklu

Simonas Gustainis, privataus kapitalo fondus valdančios investicijų bendrovės „BaltCap“ partneris:

„Suformuoti ūkiai ir bendrovės patrauklios tuo, kad ten yra kolektyvas, kuris gali dirbti ir plėtoti gamybą. Kvalifikuotų specialistų trūkumas galbūt ir yra ribojantys veiksniai prieš perkant naują objektą.

Kita vertus, matant žemės ūkio grupių plėtrą, atrodo, kad valdymo sunkumus išspręsti pavyksta. Dauguma šioje srityje veiklą plečiančių grupių žemės ūkyje jau pradėjo dirbti prieš daug metų, nemaža dalis „lengvos“ konsolidacijos jau yra įvykusi. Todėl naujam veikėjui ateiti sunku. Net turint pinigų, įeiti į šią rinką sudėtinga, nebent įsigyjant didelę jau dirbančią grupę.“

***

Ūkių pasiskirstymas, pagal naudmenų plotą 2013 m. sausio 1 d.

Plotas, ha        Ūkių skaičius, vnt.

iki 1                           7.791
1–3                           23.362
3–10                         40.577
10–20                       20.453
20–30                        7.172
30–50                        5.931
50–80                        3.992
80–100                      1.243
100–150                    1.847
150–200                     737
200–300                     774
300–500                      506
daugiau kaip 500          241

ŠALTINIS: ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

52795
130817
52791