Nuteistas komercinę paslaptį atskleidęs konsultantas
Panevėžio m. apylinkės teismas antradienį priėmė nutartį, kurią S. P. pripažintas kaltu dėl įmonės komercinės paslapties atskleidimo ir jos panaudojimo neteisėtai komercinei veiklai. Buvusiam „Agrolitpa“ konsultantui teismas skyrė 9.000 Lt baudą, be to, jis priteisė atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą - 380.000 Lt. Tiesa, nuosprendis dar gali būti apskųstas.
Kaip rašoma prokuratūros pranešime, „Agrolitpa“ , užmezgusi prekybinius ryšius su daugeliu pasaulio firmų ir tiekianti tūkstančius tonų įvairiausių rūšių žolių sėklų ir prieskoninių žaliavų, prieš kelerius metus nukentėjo darbuotojui S. P. atskleidus su komercine paslaptimi susietą informaciją ir ją panaudojus neteisėtai komercinei veiklai.
Esą konsultantas, piktnaudžiaudamas komercinę paslaptį sudarančia informacija, siekė asmeninės naudos, neteisėtai ne bendrovės, bet asmeniškai savo vardu, prisidengęs ofšorine įmone, tarpininkavo sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis su kitomis įmonėmis, tačiau apie tokius sandorius nepranešdavo bendrovės direktoriui ir juos nuslėpdavo. S. P. įtikindavo direktorių, kad vieni ar kiti sandoriai įmonei nenaudingi, ir tokius sandorius perimdavo pats.
S. P. išdavė jo darbinio kompiuterio „šiukšlių dėžėje“ likę el. pašto laiškai, kai išeidamas iš darbo buvo priverstas kompiuterį gražinti įmonei. Paaiškėjo, kad konsultantas dalijosi su įmonės, kurioje dirbo, konkurentais konfidencialia informacija, buvo sukūręs atskirą tarpininkavimo tinklą ir iš paslėptų, neteisėtų sandorių gaudavo komisinius.
Signalas
"Manau, kad ši byla yra gana novatoriška ir geras orientyras formuojant teisminę praktiką nusikalstamo komercinės paslapties atskleidimo atvejais", - sako Marius Liatukas, advokatų profesinės bendrijos "NORDIA BAUBLYS & Partners" advokatas. Anot jo, toks teismo sprendimas turėtų būti rimtas signalas nesąžiningai siekiantiems konkuruoti asmenims, t.y. turėti labai rimtą preventyvų aspektą.
Jo nuomone, tai, kad iki šiol nėra šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus praktikos, lėmė tokių bylų sudėtingumas, joms reikia ilgų ir išsamių ikiteisminių tyrimų, siekiant nustatyti, kas ir kokiu būdu atskleidė komercinę paslaptį, kokia padaryta žala, kas pagrindžia žalos faktą ir dydį.
"Baudų dydžius numato Baudžiamasis kodeksas, o žalos dydžiai kiekvienu konkrečiu atveju gali būti skirtingi, taip pat gali skirtis įmonės realiai patirtų nuostolių dydis, nuo to, kurį pavyksta įrodyti teisme, nes tokio pobūdžio nusikalstamais veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga tiksliai, "iki lito" įvertinti bei įrodyti", - komentuoja p. Liatukas.
***
Numatoma atsakomybė:
Neteisėtai komercinę paslaptį atskleidusiam asmeniui gresia tiek civilinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 211 straipsnis sako, kad atskleidęs informaciją, kuri sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį ir tokiu būdu nukentėjusiam ūkio subjektui padaręs didelės žalos, kaltininkas yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausme. Didelė turtinė žala – 150 MGL (19.500 Lt) ir daugiau.
Neteisėtas yra tiek informacijos perdavimas konkrečiam teisės jos gauti neturinčiam asmeniui, tiek ir jos paviešinimas. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis numato civilinę atsakomybę – už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą ir to pasekoje padarytą žalą gali atsakyti tiek tokią informaciją neteisėtai atskleidęs darbuotojas, kitas asmuo, kuriam buvo patikėta tokia informacija dėl jo darbinių pareigų, tiek ir ūkio subjektas, kuris neteisėtai tokia komercinę paslaptį sudarančia informacija pasinaudojo, ją gavo iš asmenų, neturinčių teisės minėtos informacijos atskleisti ir pan.
Šaltinis: "NORDIA BAUBLYS & Partners", VŽ
