SEB atstovė Rūta Gucu: žemdirbiai nemiega, ruošiasi būti efektyvūs ir pelningi

Skaičiai liudija, kad šiųmetinis derlius yra geresnis nei praėjusiais metais. „Tiesa, ūkininkai nepasiekė rekordinio 2020-ųjų derliaus, tačiau šiųmetis – daugiau negu dešimtadaliu (12 proc.) didesnis nei pernykštis. Pirmoji vasaros pusė buvo labai šalta, o antrąją tvyrojo karščiai, todėl netrūko nerimo dėl derliaus: ir dėl kiekio, ir dėl grūdų kokybės. Lietuvoje, negalutiniais duomenimis, prikulta 7,3 mln. tonų“, – sakė SEB banko atstovė.

Tiesa, derliaus kokybė šiek tiek prastesnė nei pernai: šiemet gauta mažiau Ekstra ir I klasės grūdų. Tačiau tai atsveria palyginti aukšta grūdų supirkimo kaina. Tai leidžia tvirtinti, kad šiemet žemdirbiams pasisekė, jie bus pajėgūs įveikti kilusius ir kylančius iššūkius.

Žemdirbių situacija geresnė

Banko ekspertė prognozavo: kitais metais mūsų šalyje bus prikulta 7,7 mln. tonų grūdų ir pabrėžė, kad nūdienos kontekstas yra sudėtingas: tebesitęsiantis karas Ukrainoje, padidėjusios energetikos kainos, augančios palūkanų normos, įtampa ekonomikoje. Tie patys iššūkiai neaplenkia ir žemės ūkio sektoriaus, kai kurie jų, pvz., energetikos kainų pasiutpolkė, apsirūpinimas trąšomis ir jų kainos, žemdirbiams darė dar didesnę neigiamą įtaką.

O štai kylančios palūkanų normos, pasak banko atstovės, žemės ūkio sektoriui mažiau skausmingos nei kitiems, kuriantiems dar didesnę pridėtinę vertę, investuojantiems dideles sumas į gamybą. Jeigu metinės palūkanos būdavo 3-4 proc., dabar, matydami SEB grupės 12 mėnesių prognozę, didėjimas gali būti apie 3 proc., ir metinių palūkanų norma gali siekti 5-6 procentus. Tikėkimės, kad didesnio palūkanų normų kilimo nebus ir Centriniai bankai prisidės prie infliacijos suvaldymo.

R. Gucu pastebėjo, kad banko skolinimosi portfelyje ūkininkų poreikiai didėjo labiau nei kitų sektorių: per devynis šių metų mėnesius ūkininkai ne tik skolinosi apyvartinėms lėšoms, bet ir investicijoms. Tačiau įvertinus tai, kad žemės ūkio sektorius dar gaus paramą, 2023 m. prognozę šiuo metu matome labiau optimistiškesnę: ūkininkai naudos paramą, daugiau investuos, nes jaus didesnę konkurenciją rinkoje.

Verslo klientų paslaugų departamento direktorė pasakojo, kad pasitaikė ūkininkų, kurie COVID-19 pandemijos laikotarpiu nebuvo įsivertinę galimybių grąžinti paskolas: ėmė jas likvidumui ir apyvartai užtikrinti, o investavo į ilgalaikį turtą. Buvo tokių, kurie prašė peržiūrėti ir pakeisti paskolos grąžinimo terminus. Todėl neapibrėžtumo laikotarpiu ūkininkams išties vertėtų kokybiškai įsivertinti savo pinigų srautus.

Daugiausia bus investuojama į valdas

Iki šiol SEB banko paslaugų portfelyje dominavo ilgalaikiai kreditai žemei pirkti. Tai sudarė dvi trečiąsias paslaugų portfelio. Kitas populiarus produktas buvo lizingas technikai, padargams – tam, kas apibūdinama kaip investicijos į valdą, o trečioje vietoje – apyvartinių lėšų paskolos.

Manome, kad proporcija turėtų keistis, nes dabar daugiausia bus investuojama į valdas: techniką, technologijas ar tyrimus – tai, kas leis iš žemės paimti daugiau, mažiau teršiant aplinką. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nemiega, ruošiasi būti efektyvūs ir pelningi.

Prisidės prie aplinkai draugiškų investicijų

Pastaruoju metu SEB banko ekspertai, dirbantys su verslo klientais, pastebi išaugusį žemdirbių susidomėjimą organinėmis trąšomis, ir čia laimi mišrieji ūkiai, kurie jau turi kur saugoti srutas. „Į tai nemažai investuojama ir toks sprendimas – sveikintinas, nes jis atitinka žaliojo kurso reikalavimus. Yra nemažai galvojančių apie biodujų gamybą. SEB bankas taip pat įsipareigojęs prisidėti prie aplinkai draugiškų investicijų, jau vyksta pokalbiai su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovių vadovais“, – sakė R. Gucu.

Anot jos, didesni negu 500 ha mišrieji ūkiai, kurie investavo į minėtus dalykus prieš kelerius metus, jau raško dividendus, nepatiria didesnių iššūkių dėl efektyvumo ir trąšų. Skaičiuojama, kad šiuo metu žemės ūkis atsakingas už maždaug 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje, o Europos Komisija yra užsibrėžusi iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 metais. „Akivaizdu, kad žemės ūkis privalės keistis, modernėti ir pereiti prie tvarios veiklos. Ir šis pokytis bus skatinamas ne tik teisinėmis, bet ir finansinėmis priemonėmis. Bendrajai žemės ūkio politikai 2023–2027 metais finansuoti Europos Bendrija ketina skirti 395 mlrd. eurų, iš kurių 11 milijardų turėtų tekti Baltijos šalims. Tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkiui turėtų suteikti puikias paskatas tobulėti, augti ir keistis.

Pasak R. Gucu, šalies žemdirbiai išties domisi žaliuoju kursu, nepasvėrę nepuola daryti sprendimų, dalyvauja pokalbiuose su politikais, rūpinasi, kad būtų suformuoti realiai įgyvendinami tikslai.

Kooperatyvai Lietuvoje turi šviesią ateitį

Taigi, kokie ūkiai turi didžiausią perspektyvą. „Pastebime tendenciją, kad didesni nei 200 ha grūdų ūkiai yra našesni, efektyvesni ir gali gauti didesnę grąžą. Jei kalbame apie mišrius ūkis, perspektyviausi yra laikantys daugiau kaip 500 karvių. Pavieniai pavyzdžiai liudija, kad sekėsi ir tiems, kuriems pavyko laiku investuoti ir nusipirkti metalo ar trąšų. Tiek mišrūs, tiek grūdų ūkiai konsoliduojasi, kooperuojasi. Kooperatyvai Lietuvoje turi šviesią ateitį. Pastebime, kad kooperatyvuose, kuriuose skiriasi ūkių dydžiai ir savininkų amžius, skiriasi ir narių interesai, jie sunkiau susitaria, tačiau yra ir gražių pavyzdžių, kai vardan bendro tikslo nariai ieško kompromisų, randa sprendimus ir, jei reikia, kreipiasi į banką dėl projektų finansavimo“, – patirtimi dalijosi R. Gucu.

Jos žodžiais, jei kooperacija ar konsolidacija žemdirbiams yra neparanki, kitas būdas užsitikrinti didesnę pridėtinę vertę, išlikti efektyviu ir konkurencingu – nišinių produktų kūrimas ir gamyba. Turime nemažai pavyzdžių, kai ūkis susikoncentravęs į vieną nišinį produktą puikiai veikia. Lietuvos žemdirbiai išties gerai moka auginti pasaulinės biržos prekę – javus bei ankštinius augalus, rapsus. Kiti augina daržoves: svogūnus, morkas, burokėlius ar prieskonines žoleles. Jaunieji ūkininkai jaučia poreikį eksperimentuoti: šalia bazinio produkto – javų, renkasi nišinius augalus.

Verslo klientų paslaugų departamento direktorė ūkininkus ir žemės ūkio bendroves skatino drąsiau investuoti į dirvotyrą, pasidomėti, kaip, įdedant mažiau, gauti geresnį rezultatą, kaip efektyviau užsėti ir pan. „Inovacijų tikrai yra daug, smagu, kad veiklą pradėjo nauja ūkininkų karta, kuri yra smalsi, daug kuo domisi, drąsiai taiko naujoves ir sugeba  įsivertinti efektyvumą“, – teigia ji.

Kam nusiteikti?

R. Gucu nuomone, kitąmet daržininkystės ūkiams sezono metu, kai reikia nemažai darbo rankų, tebebus svarbus darbo užmokesčio klausimas. Pagrindiniai iššūkiai išliks energetikos ir trąšų kainos.

Ji siūlė ištirti dirvožemį ir jei paaiškės, kad jame pakanka visų augalams būtinų maisto medžiagų, metus visiškai netręšti. Jei kalio ar fosforo neužtenka, vietoj chemijos rinkti srutas ar mėšlą.

„Jei vis dėlto žemdirbiai perka trąšų, vertėtų jas pirkti iš anksto, fiksuoti dalies būsimo derliaus grūdų kainos. Geriausia įtaka bus, jeigu kartu dirbs žemdirbiai, bankas ir valstybė. Tuomet artimiausias dešimtmetis žemės ūkio sektoriui bus palankus“, – optimistiškai pokalbį baigė SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė.