Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo

Reklama publikuota: 2022-05-25
Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė.
svg svg
Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė.

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas kandidatas į šį titulą galėtų būti žemės ūkis. Mažai kuriame versle vyksta tokių sandūrų tarp tradicijų ir inovacijų. Mažai kuris sulaukia tiek politikų ir visuomenės dėmesio – bent jau netiesioginio, kaskart apsilankius maisto prekių parduotuvėje. Ir retas kuris kitas susiduria su tiek iššūkių – dėl orų sąlygų, tarptautinės konkurencijos, demografinių pokyčių, žaliavų ir produkcijos kainų svyravimų, kuriuos dar labiau įsiūbavo infliacija ir karas Ukrainoje – sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Dar vienas iššūkis, be abejo, tenkantis ir daugumai kitų ekonominės veiklos šakų, bet ypač aktualus žemės ūkiui – spaudimas transformuotis bei veikti ne tik našiau, efektyviau, bet ir tvariau. Vertinama, kad šiuo metu žemės ūkis sukuria maždaug 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje (ES). Norėdama įveikti grėsmę, kurią kelia klimato šilimas, Europa užsibrėžė laikytis žaliojo kurso – priemonių, kuriomis siekiama iki šio amžiaus vidurio pereiti prie klimatui poveikio nedarančios ekonomikos. O tai, savo ruožtu reiškia ir gana ambicingus tikslus visam sektoriui bei jame veikiantiems ūkininkams. 

Tiesa, kokius konkrečiai, dar lieka neaišku. Žemės ūkio sektorius vis dar neįtrauktas į ES taikomą aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikavimo sistemą, vadinamąją taksonomiją, kuri apims konkrečius rodiklius ir reikalavimus ūkinės veiklos tvarumui vertinti. Tad gali susidaryti įspūdis, kad aplinkai draugiškas žemės ūkis kol kas daugiau teorinių diskusijų ir žemės ūkio bendrovių rinkodaros kabliukas, negu tikrasis ūkininkų prioritetas. Laimė, toks įspūdis – neteisingas. 

Tvariam požiūriui taksonomija nebūtina 

Tuo nesunkiai įsitikiname bendraudami su savo klientais ūkininkais. Vienas iš jų – Kauno rajone, Babtų seniūnijoje 490 hektarų žemės ūkį valdantis Vytautas Žmuidzinavičius. Su šiuo tris dešimtmečius ūkininkaujančiu, kviečius, rapsus ir pupas auginančiu ūkininku bendradarbiaujame palyginti neilgai. Šiemet SEB bankas refinansavo ūkininko anksčiau vykdytas investicijas, taip padėdamas tenkinti apyvartinių lėšų poreikį ir įsigyti naujos, modernios žemės ūkio technikos, leisiančios su mažesnėmis darbo laiko ir kuro sąnaudomis vykdyti ūkio darbus. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pats ūkininkas teigia, kad didinti veiklos efektyvumą, o tuo pačiu – ūkininkauti tvariau, visų pirma skatina ekonominės aplinkybės, tokios kaip keleriopai išaugusios kuro ir trąšų kainos. V. Žmuidzinavičiaus skaičiavimu, kuras per metus pabrango trigubai, o trąšų, pavyzdžiui, amonio salietros kaina buvo pašokusi penkiskart. 

Tad ūkyje taikomi našesni darbo metodai – pavyzdžiui, ariami tik nedideli žemės plotai, pasitelkiant šiuolaikinę techniką taikoma tiesioginė sėja ir augalų sėklos įterpiamos į dirvą be išankstinio jos apdirbimo, į prieš tai augintos kultūros ražieną. Tai leidžia ūkiui mažinti kuro sąnaudas ir tuo pačiu – oro taršą. Ūkyje siekiama ir naudoti mažiau trąšų – suprantama, visų pirma siekiant mažinti veiklos sąnaudas. Tai taip pat didina ir veiklos ekologiškumą. 

Tačiau kalbantis su ūkio šeimininku apie jo paskatas rūpintis aplinka, viena išsakyta mintis buvo itin svarbi. „Mes juk patys valgome mėsą, duoną, pyragus. Mūsų ūkyje yra tvenkinys, iš kurio vanduo išteka į Nevėžį, iš Nevėžio – į Nemuną, iš Nemuno – į Baltijos jūrą. Taigi norisi švarios gamtos. Nėra gi smagu vasarą, nuvažiavus į Palangą, bristi į žydinčią jūrą per krante suplaktas putas“, – paprastai savo požiūrį į tvarumą išdėsto V. Žmuidzinavičius. 

Tikslai – našumas ir darni plėtra 

Tokie pavyzdžiai labai įkvepia, juolab, kad panašiai mąstančių ūkininkų Lietuvoje sutinkame vis dažniau, ir ne vien tarp valdančiųjų stambesnius ūkius. Nors siekiame būti aukštosioms technologijoms, inovacijoms ir jaunam verslui palankia valstybe – šis siekis labai svarbus ir prie jo nuosekliai prisidedame savo paslaugomis, konsultacijomis bei įvairiais projektais, – žemės ūkis, sukuriantis apie 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo ir liks viena atraminių šalies ekonomikos kolonų, kurios stiprinimas turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų. 

Pasitempti turime kur. Lietuva yra viena didžiausių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų Baltijos jūros regione. Palankiais metais, eksportuojamų kviečių kiekiu prilygstame kur kas didesnėms valstybėms, pavyzdžiui, Lenkijai ar Rumunijai, o Vokietija mūsų šalį lenkia tik 30 procentų. Vis dėlto, žemės ūkio sektoriaus efektyvumu ir kuriama pridėtine verte vis dar gerokai atsiliekame. Tad planuojant tolesnę šios ūkio šakos raidą, itin didelį dėmesį svarbu skirti našumui skatinti. 

Kitas žemės ūkio sektoriaus raidos prioritetas – tvari plėtra. Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2030 m. teršalų emisijas sumažinti daugiau negu perpus – 55 procentais. Laikas bėga labai greitai, ir kad šį tikslą pasiektume, daugelyje ūkio šakų, įskaitant žemės ūkį, per artimiausius kelerius metus turės įvykti esminių pokyčių. 

Svarbiausias iš jų – mąstysenos ir požiūrio į tvarią veiklą pokytis. V. Žmuidzinavičiaus ir daugelio kitų, didesnių ir mažesnių ūkių, su kuriais bendradarbiaujame, pavyzdžiai rodo, kad šis pokytis daugeliu atvejų jau įvykęs ar įsibėgėjęs. Ūkininkai investuoja į pažangią techniką, inovacijas ir sprendimus, kurie ne tik leidžia veikti efektyviau, mažiau naudoti kuro, trąšų, bet ir tausoti aplinką. 

Be abejo, šioms permainoms ir investicijoms reikalingos lėšos ir finansavimas. Kaip ir iki šiol, SEB bankas tvirtai pasiryžęs būti ne tik Lietuvos žemės ūkio tvarios raidos stebėtojas, bet ir aktyvus dalyvis bei partneris. Siekiame būti arti ūkininkų, kartu ieškoti geriausių sprendimų, būdų veikti ir efektyviau, ir tvariau. Ligšiolinė bendradarbiavimo su šalies ūkininkais patirtis leidžia būti optimistais ir neabejoti, kad žalioji ūkio transformacija – visiškai įmanoma.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Agroverslo ateitį sieja su inovacijomis ir tvarumu Verslo tribūna

Audronė Kuskytė, beveik tris dešimtmečius veikiančios agroverslo bendrovės „Agrochema“ generalinė direktorė,...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Agroverslo finansuotojas: mūsų misija – paskolomis prisidėti prie tvaraus ūkio augimo Verslo tribūna

Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Žemės ūkio ateitis – kaip išgauti daugiau su mažiau? Verslo tribūna

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų,...

Agroverslas 2023
2022.05.23
„Agrochema“: šiandien grūdų augintojai turi gerai paskaičiuoti, kurie sprendimai racionalūs Verslo tribūna

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos...

Agroverslas 2023
2022.05.23
Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna 1

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Agroverslas 2023
2022.05.20
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Ekspertų verdiktas: besikeičianti geopolitinė situacija didina naujų kompetencijų poreikį Lietuvos žemės ūkyje Verslo tribūna

Šalies agroversle taikomi nauji ūkininkavimo modeliai, pažangios technologijos, naudojama šiuolaikiška...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Svarstantiems apie nuosavą verslą kaime Verslo tribūna

Pastaruoju metu suteikiama nemažai galimybių ketinantiems kurti ir plėtoti verslą kaime: dirbti pagal verslo...

Agroverslas 2023
2022.05.12
Mineralinių trąšų ateitis: Lietuvos gamintojai siūlo efektyvesnius trąšų derinius Verslo tribūna

Šių metų birželį planuojamas Europos Sąjungos tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklių pakeitimo...

Agroverslas 2023
2022.05.11
Mikroorganizmai – šiuolaikinio žemės ūkio verslo ateitis Verslo tribūna

Intensyvią dirbamos žemės naudojimo strategiją dažnai pridengia skambūs lozungai. Diskusijos apie žemės ūkio...

Agroverslas 2023
2022.05.09
Iššūkiai žemės ūkyje skatina sektoriaus modernizaciją Verslo tribūna

Rusijos karo sukelti padariniai maisto grandinėms, kylančios kainos, infliacija, darbo jėgos trūkumas, ES...

Agroverslas 2023
2022.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku