Ekspertų verdiktas: besikeičianti geopolitinė situacija didina naujų kompetencijų poreikį Lietuvos žemės ūkyje

Reklama publikuota: 2022-05-19
Vytauto Liako nuotr.
svg svg
Vytauto Liako nuotr.

Šalies agroversle taikomi nauji ūkininkavimo modeliai, pažangios technologijos, naudojama šiuolaikiška technika jau kuris laikas keičia stereotipinį visuomenės požiūrį į žemės ūkį. Tačiau dėl karo Ukrainoje, vienoje svarbiausių pasaulio grūdų tiekėjų, trūkinėjančios maisto tiekimo grandinės, augančių iškastinio kuro kainų skatina naujai įvertinti žemės ūkio reikšmę ir galimybes sunkiai prognozuojamoje geopolitinėje situacijoje užsitikrinant nacionalinį saugumą. Prognozuojama, kad vieni paklausiausių darbo rinkoje bus agrosektoriuje pasirengę dirbti specialistai, įgiję atitinkamą universitetinį išsilavinimą. Lietuvoje tokius specialistus rengiančios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai taip pat įsitikinę, kad dar spartesnis žemės ūkio modernizavimas ir jo skaitmenizavimas yra neišvengiami, siekiant apsirūpinti maistu, įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus bei vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais pagrįstą ekonomikos šaką.

Iššūkių laukas išsiplėtė 

„Žemės ūkio svarba mūsų valstybėje sparčiai auga ir tam yra kelios priežastys. Karas Ukrainoje, prieš tai užklupusi COVID-19 pandemija atskleidė, kaip svarbu šaliai pačiai apsirūpinti maisto produktais ir didinti eksporto apimtis į ES bei kitas pasaulio šalis. Be to, pasaulyje auga ekologiškų produktų poreikis, ir tai galimybė gaminti daugiau šio segmento  produkcijos, juolab kad Lietuvos ūkininkai tai daryti geba. Įtempta geopolitinė situacija nemažina Žaliojo kurso siekio iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Akivaizdu, kad be transformacijų žemės ūkyje šių tikslų  nepasieksime. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami statybų, baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – atsinaujinanti energijos rūšis, svarbi visos Europos, taip pat ir Lietuvos, energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atkreipdama dėmesį, kad vienas aktualiausių iššūkių žemės ūkiui – mažėjančiuose plotuose pagaminti didesnį produktų kiekį, nes dirbamos žemės mažėja ir ateityje mažės augant miestams, įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus atkurti pelkynų biosistemas, didinti miškingumą, kuris iki 2050-ųjų turėtų pasiekti 40 proc. šalies teritorijos, taip pat skirti vietos saulės, vėjo jėgainių įrenginiams. Dar vienas iššūkis – sugebėti ūkininkauti mažinant naudojamų pesticidų ir cheminių trąšų kiekius. 

Sparti skaitmenizacija neišvengiama 

Bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti pašnekovė pastebi, kad pastaruoju metu neatsitiktinai akcentuojamos inovacijos, susijusios su Europos žaliojo kurso tikslais, skaitmenizacija, tiksliuoju ūkininkavimu. Ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas žemės dirbimo technologijas, skaitmenizaciją, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, gyvų organizmų ir daiktų internetu, taikant virtualius kooperacijos modelius ir kitas naujoves. Pasak prof. dr. A. Miceikienės, agrosektoriaus modernumas ypač gerai atskleidžia, kad gyvename didelių transformacijų laikotarpiu, kai naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. Kartu tai reikalauja ir visiškai naujų darbuotojų žinių ir kompetencijų.

nuotrauka::3 right

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Žemės ūkio skaitmeninimo procesas lemiamai keičia žemės ūkio produktų verslo valdymą. Kuriami Fintech produktai, sąnaudų valdymo technologijos, ūkio valdymo paslaugų modeliai, kiti inovatyvūs žemės ūkio verslo valdymo sprendimai. Jau siūlomos verslo valdymo technologijos, taikant ūkio valdymui reikalingų duomenų rinkimą jutikliais, sparčiai plėtojamas dalijimosi ekonomikos konceptas žemės ūkio produktų gamybai reikalingai technikai efektyviau panaudoti. Žemės ūkio verslo skaitmeninimas leis pritaikyti tokius ūkio valdymo sprendimus ir paskatins inovacijas, kurias nebuvo įmanoma diegti dėl duomenų trūkumo. Visų pirma tai didesnės galimybės rizikų valdyme. Atsiradus galimybei rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu, atsiveria galimybė valdyti gamtines, technologines rizikas realiu laiku. Prognozuojama, kad žemės ūkio darbuotojų atranka ateityje taip pat bus labiausiai susijusi su jų gebėjimais valdyti rizikas ir taip pat visiškai persikels į elektroninę erdvę“, – naujų kompetencijų svorį komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. A. Miceikienė. 

Reaguojant į pokyčius – dvi naujos Lietuvoje unikalios studijų programos 

nuotrauka::4 left

Ant agrosektoriaus aktualijų pulso ranką nuolat laikanti VDU Žemės ūkio akademija reaguojant į pokyčius geopolitinėje situacijoje ir agrosektoriuje imasi sprendimų kaip ugdant specialistus atliepti darbo rinkos poreikį. VDU Žemės ūkio akademija šiuo metu yra viena tarp septynių pirmųjų ES aukštųjų mokyklų, sukūrusių naują Bioekonomikos verslo vadybos bakalauro studijų programą. VDU Žemės ūkio akademijoje ši programa startuoja jau šį rugsėjį. Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė, su kitais VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis prieš keletą metų rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, pastebi, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų.

„Siekiant plėtoti bioekonomiką kaip atskirą ekonomikos sektorių, reikalingi verslo vadybos specialistai, gebantys atlikti vadybos funkcijas, turintys žinių ir gebėjimų, reikalingų valdyti ir vystyti organizacijas, išmanantys vadybos procesus, biologinių išteklių gamybos, perdirbimo ir konversijos technologijas, suprantantys ekonominį, politinį, teisinį ir socialinį kontekstą globalioje visuomenėje, gebantys jį vertinti ir priimti vadybos sprendimus bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose bei valdžios institucijose. Studijuojantieji naujoje vadybos krypties programoje įgis ne tik vadybos, bet ir ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu. Atitinkama vartotojų elgsena ir rinkų paieška naujai sukurtiems biologiniams produktams taip pat yra nemažai iššūkių kelianti veikla vadybos specialistams. Visa tai suponuoja poreikį parengti naujų žinių ir kompetencijų turinčius profesionalus. Ir jų ateityje reikės vis daugiau“, – prognozuoja prof. dr. V. Aleknevičienė.

nuotrauka::2 right

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, pasaulyje ir Lietuvoje vis  labiau populiarėjantis informacinėmis technologijomis pagrįstas precizinis ūkininkavimas ne tik padeda valdyti dirvožemyje ir augaluose vykstančius procesus, didina gamybos pelningumą, optimizuoja derliaus kiekius ir jo kokybę bei tausoja aplinką, bet taip pat reikalauja ir naujų žinių. Todėl nuo šio rudens VDU Žemės ūkio akademijoje startuoja agrosektoriui itin aktuali tarpdisciplininė studijų programa Sumanioji inžinerija. Pagal šią programą bus suteikiamos stiprios informacinių technologijų programavimo, sumaniosios biosistemų inžinerijos, automatinio valdymo, mechatroninių sistemų, kompiuterizuoto projektavimo, dirbtinio intelekto, robotikos, robotų ir orlaivių žemės ūkyje, sumaniosios gyvulininkystės, agronomijos, duomenų mokslo, žaliosios triboinžinerijos, bioatliekų utilizavimo inžinerijos, žiedinės ekonomikos ir kitų svarbių dalykų žinios.  

Turime argumentų būti lyderiais 

nuotrauka::1 right

Komentuodamas augančią agrosektoriaus reikšmę ir jame atsiveriančias naujas galimybes jauniems, išsilavinusiems žmonėms VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad analizuojant statistinius žemės ūkio reikšmės ekonomikoje rodiklius iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tiesioginis žemės ūkio vaidmuo šalies ekonomikai ir regionų vystymuisi nėra įspūdingai didelis, tačiau žvelgiant giliau akivaizdžios labai pozityvios tendencijos. „Dažnai neįvertinamos ar sąmoningai nuvertinamos aplinkosauginės žemės ūkio funkcijos, poveikis kaimo vietovių vystymuisi ir gyvybingumui, kitų ūkio šakų, susijusių su bioproduktų gamyba, rezultatams. Žemės ūkis kaip ūkio šaka yra didžiausias žemės naudotojas, kuris lemia kaimo aplinką ir kraštovaizdį. Žemėnauda, pasėlių struktūra, taikomi ūkininkavimo būdai ir aplinkosauginės praktikos, ūkinės, rekreacinės, kultūrinės paskirties objektų priežiūra turi įtakos išskirtiniam Lietuvos kraštovaizdžiui. Neabejotinai žemės ūkis didžiąja dalimi nulemia ir kaimo vietovių gyvybingumą, sukurdamas užimtumą ir pajamas bei taip padėdamas išlaikyti kaimo bendruomenes, puoselėjančias tradicijas, papročius, tarmes“, – žemės ūkio įtaka regionų gyvybingumui neabejoja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis.

Pasak pašnekovo, nevalia užmiršti, kad pirminiai sektoriai (žemės ūkis, miškininkystė) atveria naujas galimybes darnios bioekonomikos vystymui šalyje, kitų ūkio šakų, susijusių su biomasės ir bioenergijos panaudojimu, plėtrai. Vertinant žemės ūkio ateities perspektyvas, svarbu atsižvelgti į tai, kad Lietuvos žemės ūkis yra viena stabiliausių ir sparčiausiai technologiniu požiūriu besivystančių ūkio šakų.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose valstybėse, žemės ūkis sudaro santykinai nedidelę šalies ekonomikos dalį. Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose sukuriama bendroji pridėtinė vertė 2021 m. sudarė tik apie 3,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau žemės ūkyje sukuriama BVP augo iš esmės nepertraukiamai nuo pat finansinės krizės laikotarpio 2009 m. Nuo to laiko pridėtinė vertė nuosekliai augo, o per pastaruosius 16 m. ji padvigubėjo – 2021 m. rodiklis siekė 1830 mln. Eur.

Žemės ūkio sektorius yra svarbus užtikrinant pakankamą užimtumo ir pajamų lygį ūkininkams ir kitiems kaimiškųjų vietovių gyventojams. Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose 2021 m. buvo užimti 72,8 tūkst. darbuotojų (5,3 proc. visų šalies užimtųjų). Vidutinis darbo užmokestis žemės ūkyje per pastaruosius 13 m. padidėjo net 2,2 karto.

Pastaraisiais metais pastebimas spartus tiesioginių užsienio investicijų augimas Lietuvos žemės ūkyje leidžia užtikrinti efektyvesnį bei spartesnį technologinių inovacijų diegimą jame, lemiantį didesnį darbo našumą šiame sektoriuje. Tiesioginės užsienio investicijos į žemės ūkį Lietuvoje nuo 2005 m. padidėjo daugiau negu septynis kartus (nuo 49 mln. Eur iki 375 mln. Eur 2021 m.). Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje skaičiuojant pagal BVP tenkančią vienam metiniam darbo vienetui (pilno užimtumo dirbančiajam) nuo 2005 m.  iki 2021 m. padidėjo beveik tris kartus (nuo 5231 Eur iki 15557 Eur 2021 m.). Lietuvoje šis rodiklis augo sparčiau negu Europos Sąjungos vidurkis atitinkamu laikotarpiu (ES augo dvigubai).

 „Šie rodikliai neatsirado tuščioje vietoje. Sparti Lietuvos žemės ūkio pažanga šiandien stebina užsienio ekspertus bei kitų ES šalių ūkininkus. Todėl belieka sau linkėti lyderystės kuriant ir diegiant inovacijas bei ugdant lyderystei agrosektoriuje nusiteikusią jaunąją kartą“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Ką karo dūmai virš Europos žemės ūkio reiškia Lietuvos ūkininkams? Verslo tribūna

Sunkiai rastume kitą ekonominės veiklos sritį, kuri būtų tiek paveiki įvairių išorės aplinkybių kaip žemės...

Agroverslas 2023
2022.06.08
Šiuolaikinis ūkininkas – mitai ir realybė Verslo tribūna

Neišsilavinęs kaimietis, priklausomas nuo valstybės ir ES dotacijų AR strateguojantis verslininkas, veiklos...

Agroverslas 2023
2022.05.30
Prof. dr. A. Miceikienė: po kelerių metų derlių Lietuvoje užaugins robotai ir savaeigė technika Verslo tribūna 2

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia,...

Agroverslas 2023
2022.05.26
VDU Žemės ūkio akademija priima iššūkį rengti profesionalus agrosektoriui – perspektyviausiai ateities veiklos sričiai Verslo tribūna 1

Pastarąjį dešimtmetį vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – žemės ūkis bei...

Agroverslas 2023
2022.05.26
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna 1

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Agroverslo ateitį sieja su inovacijomis ir tvarumu Verslo tribūna

Audronė Kuskytė, beveik tris dešimtmečius veikiančios agroverslo bendrovės „Agrochema“ generalinė direktorė,...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Agroverslo finansuotojas: mūsų misija – paskolomis prisidėti prie tvaraus ūkio augimo Verslo tribūna

Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Žemės ūkio ateitis – kaip išgauti daugiau su mažiau? Verslo tribūna

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų,...

Agroverslas 2023
2022.05.23
„Agrochema“: šiandien grūdų augintojai turi gerai paskaičiuoti, kurie sprendimai racionalūs Verslo tribūna

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos...

Agroverslas 2023
2022.05.23
Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna 1

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Agroverslas 2023
2022.05.20
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Ekspertų verdiktas: besikeičianti geopolitinė situacija didina naujų kompetencijų poreikį Lietuvos žemės ūkyje Verslo tribūna

Šalies agroversle taikomi nauji ūkininkavimo modeliai, pažangios technologijos, naudojama šiuolaikiška...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Svarstantiems apie nuosavą verslą kaime Verslo tribūna

Pastaruoju metu suteikiama nemažai galimybių ketinantiems kurti ir plėtoti verslą kaime: dirbti pagal verslo...

Agroverslas 2023
2022.05.12
Mineralinių trąšų ateitis: Lietuvos gamintojai siūlo efektyvesnius trąšų derinius Verslo tribūna

Šių metų birželį planuojamas Europos Sąjungos tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklių pakeitimo...

Agroverslas 2023
2022.05.11
Mikroorganizmai – šiuolaikinio žemės ūkio verslo ateitis Verslo tribūna

Intensyvią dirbamos žemės naudojimo strategiją dažnai pridengia skambūs lozungai. Diskusijos apie žemės ūkio...

Agroverslas 2023
2022.05.09
Iššūkiai žemės ūkyje skatina sektoriaus modernizaciją Verslo tribūna

Rusijos karo sukelti padariniai maisto grandinėms, kylančios kainos, infliacija, darbo jėgos trūkumas, ES...

Agroverslas 2023
2022.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku