Mikroorganizmai – šiuolaikinio žemės ūkio verslo ateitis

Žemės ūkis – verslas, todėl neretai kyla klausimas, kodėl lengva ranka vietinis gamintojas nustumiamas į „paraštę“, o remiamas išorinis gamintojas. Dažnai vietinės produkcijos gerbėjui krenta į akis situacija ir kyla klausimas, kodėl prekybos centro lentynoje matomos bulvės iš Egipto ar ridikėliai iš Pietų Afrikos? Ar visa ta grandinė tvari? Kodėl neinvestuojama į vietos gamintoją? Kodėl renkamės lengviausią kelią – parduoti žaliavą? Parduodame grūdus, bet ar pagalvojame, kad su derliumi iškeliauja maisto medžiagos iš dirvožemio? Su augalinėmis liekanomis lieka mažesnė maisto medžiagų dalis. Tuomet konferencijose ir diskusijose kalbama, kad dėl intensyvaus žemės dirbimo intensyvėja pagrindinių maisto medžiagų išplovimas ir vyksta fizinis dirvožemio struktūrų pažeidimas, ilgainiui neigiamai paveiksiantis ekosistemų funkcijas. Dirvožemio mikroorganizmai ekosistemoje lemia augalinių liekanų irimą, dirvožemio agregatų susidarymą, azoto ciklą, padeda augalams pasisavinti maistines medžiagas ir vandenį, patogenų kontrolę, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir anglies sekvestraciją į dirvožemį ir t.t.

Žemės ūkyje, kaip ir visose kitose pramonės šakose yra tam tikrų technologinių madų periodiškumas. Pvz., daugelis išbandė arba bando savo ūkiuose tiesioginės sėjos (angl. no-till) technologijas, daug dėmesio sulaukė ekologinės žemdirbystės idėjos ir daugelis iš to bandė ir tebebando pasipelnyti, o pasirinkus tinkamus sprendimus ne vienam pavyko uždirbti ir išplėsti gamybos apimtis. Mes į ekologinę žemdirbystę žiūrime kaip į ilgalaikę perspektyvą, ekologinėse žemdirbystės sistemose galime pasiūlyti naudingų sprendimų, turinčių įtakos dirvožemio savybėms. Naivu tikėtis ir būtų neracionalu visiems pereiti prie ekologinės žemdirbystės. Atlikę ilgalaikius eksperimentus skirtingose šalyse galime žemdirbiams rekomenduoti „hibridines technologijas“, kai derinamos ekologinės ir intensyvios žemdirbystės sistemos. Praėjus eilei metų, matome, kad hibridinė žemdirbystė turėjo teigiamą poveikį dirvožemio biologinei įvairovei ir dirvožemio savybėms. Tyrimų rezultatai rodo padidėjusią mikroorganizmų įvairovę arba jų bendruomenės sudėties pokyčius dėl taikomos ūkininkavimo schemos. Taip pat augintojai pastebi, kad biologiškai aktyviame dirvožemyje lengviau kontroliuoti augalų ligas, galima taupyti cheminių augalų apsaugos priemonių sąskaita, 25-50 proc. sumažinti azoto trąšų normas, nuosekliai dirbant su mikrobiologiniais produktais galima laipsniškai atsisakyti fosforo ir kalio trąšų. Norint pritraukti investicijas ir neapsiriboti tik žaliavų pardavimu, reikalingas nuoseklus, moksliniais tyrimais pagrįstas darbas. Pastaruoju metu daug kalbama apie žemės ūkio technologijų biologizavimą, tačiau ne kiekvienas ūkis pasiruošęs intelektualių biologinių produktų įdiegimui. UAB „Bioenergy LT“, tiekdama biologinius produktus vartotojams, pirmiausiai remiasi tyrimų rezultatais ir siekia, kad produktas, naudojamas augalininkystės technologijose, būtų kiek galima plačiau ištirtas, o ne paremtas tik gerais ketinimais. Įmonės specialistų nuomone, augalininkystės technologijų biologizavimo principas turi būti „gydyti ligonį, o ne ligą“, produktų naudojimas skiriamas laukui, o ne ūkiui, rajonui ar regionui. Siekiant produktų ekonominio efektyvumo neturi būti abejonių dėl pritaikyto sprendimo, žinoma, gali pasitaikyti augintojų klaidų, bet jos nesunkiai nustatomos. Įmonės mokslinis potencialas ir gamybinė patirtis leidžia operatyviai koreguoti technologijas priklausomai nuo aplinkos veiksnių, ne tik optimizuojant ūkininkų išlaidas, bet ir maksimaliai realizuojant auginamų augalų biologinį potencialą.