Iššūkiai žemės ūkyje skatina sektoriaus modernizaciją

Reklama publikuota: 2022-05-03
svg svg

Rusijos karo sukelti padariniai maisto grandinėms, kylančios kainos, infliacija, darbo jėgos trūkumas, ES Žaliojo kurso ambicijos – tai keletas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių transformuotis Lietuvos ir visos Europos žemės ūkio sektorių.

Jo atstovai teigia, kad šiame etape labai svarbu ūkiams pasitelkti mokslo, technologinius laimėjimus ir taikyti modernius ūkininkavimo būdus, o politikams – užtikrinti, kad pokyčiai ir tvarumo įsipareigojimai būtų nuoseklūs, pasverti ir nesukeltų papildomų krizių. 

Būtina didinti efektyvumą

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktoriaus dr. Gintaro Brazausko  Lietuvos žemės ūkis šiandien vis dar yra virsmo stadijoje ir prieš akis laukia ilgas kelias.* 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktorius dr. Gintaras Brazauskas.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktorius dr. Gintaras Brazauskas. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Pagrindinis tikslas – didinti efektyvumą ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės ūkius bei produktus. Šiai dienai mes gebame auginti javus, bet turėtume galvoti ir apie aukštesnę vertę generuojančių ūkių vystymą – tiek augalininkystę, tiek ir apie Lietuvoje merdinčią gyvulininkystę – be sėkmingai išvystyto šio sektoriaus liksime tik pašarų ar žaliavų tiekėja“, – pagrindinius siekius vardina dr. G. Brazauskas.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė taip pat teigia, kad efektyvumo klausimas šiandien yra labai opus, o ūkininkai yra patekę į kryžminę ugnį. 

„Vienoje pusėje – augantis planetos gyventojų skaičius, kuriems reikia daugiau maisto ir tas maistas turi būti užaugintas už įkandamą kainą ir sveikas. Kitoje pusėje – griežtėjantys tvarumo reikalavimai, tikslai ūkiuose naudoti mažiau trąšų, augalų apsaugos produktų, t.y. tų priemonių, kurios leidžia užtikrinti derlių, ūkininkauti efektyviai. Vienintelė reali išeitis patenkinti augančius maisto poreikius neplečiant žemės ūkio plotų – kliautis mokslo pasiekimais, tiksliąja žemdirbyste, kad išgautume daugiau su mažiau“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė. 

Rusijos karas pakeitė situaciją

„Linas Agro“ grupėje dirbanti agrotechnologijų plėtros ir produktų vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė pastebi, kad geopolitinės įtampos regione sukėlė papildomų iššūkių maisto pramonei ir žemės ūkio sektoriui. Vienas jų – maisto produktų tiekimo grandinės aprūpinimas kokybiškais maistiniais grūdais.

 „Ukrainoje dėl gamtinių sąlygų užauginami labai geros kokybės maistiniai kviečiai. Dėl karo, kuris gali tęstis dar ilgai, atsiranda jų trūkumas. Į tai turi reaguoti ir Lietuvos ūkiai, keisti savo ūkių struktūrą, praplėsti sėjomainos laukus. Jeigu tradiciškai mūsų ūkiuose apie 60 proc. dalį sudaro auginami žieminiai kviečiai, dabar ūkiai turėtų numatyti apie 15-20 proc. dalį vasariniams kviečiams“, – dėsto dr. G. Pšibišauskienė. 

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.

Dilemos dėl ES Žaliojo kurso

Šiandieninė geopolitinė padėtis keičia situaciją ir dėl ES Žaliojo kurso – vis drąsiau kalbama, kad jį reikia sustabdyti ar atidėti. Dr. G. Pšibišauskienė mano, kad Žaliasis kursas yra iš principo naudingas dokumentas, tačiau jis turi būti įgyvendinamas ir pritaikomas žemės ūkyje lėtai. 

Tam pritaria ir LAAA vadovė, pabrėžianti, kad politikai turėtų atsakingai priimti sprendimus. 

„Įvairūs užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad Žaliasis kursas reikštų reikšmingą derliaus sumažėjimą, tad atitinkamai – ir maisto kainų augimą. Tuo pačiu tai reikštų, kad Europa iš maisto produktus eksportuojančio regiono taptų importuojančiu, dėl ko didėtų regiono priklausomybė. Tai – labai jautrūs klausimai žinant šiandieninį geopolitinį kontekstą“, – sako Z. Varanavičienė. 

Anot jos, neapgalvotas Žaliojo kurso ar draudimais, o ne inovacijomis grįstas įgyvendinimas realiai  marginalizuotų pačius Žaliojo kurso tikslus. Mat jeigu Europa užaugins mažiau maisto, jį teks užauginti kitoms pasaulio šalims. 

„Todėl mes realiai ne sumažinsime taršą, o tik perkelsime ją į kitas šalis, kuriose, sutikime, ūkininkavimo standartai dažnu atveju yra mažesni nei Europoje ir maistas užauginamas ne toks saugus, kaip Europoje“, – sako LAAA vadovė. 

Dar vienas dalykas, į kurį dėmesį atkreipia Z. Varanavičienė, yra tai, kad Lietuva turėtų įsivertinti startinę padėtį ir prisiimti tik racionalius įsipareigojimus, atitinkančius Lietuvos situaciją. 

„Lietuvos ūkininkai jau šiandien dirba itin tvariai. Pavyzdžiui, hektare vidutiniškai sunaudojame 0,8-0,9 kg veikliosios augalų apsaugos medžiagos, kai Vakarų Europos valstybėse šis rodiklis siekia 5-8 kg/ha. Todėl svarbu, kad LR politikai ir Vyriausybė, prisiimdami Europinius įsipareigojimus, atsižvelgtų į absoliučius skaičius, o ne viską matuotų procentiškai. Lietuva neturėtų prisiimti įsipareigojimų, kurie sužlugdytų mūsų žemės ūkį“, – teigia Z. Varanavičienė. 

Kainos skatina investuoti į inovacijas

Dr. G. Brazauskas sako, kad dėl pabrangusių trąšų ūkiai ir be ES raginimų pasieks Žaliajame kurse numatytus trąšų naudojimo mažinimo tikslus. 

„Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros ir produktų vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
„Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros ir produktų vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. Eugenijaus Diglio nuotr.

„Ūkininkui tausus trąšų naudojimas tampa dar labiau atsiperkančiu dalyku. Todėl atsiranda poreikis investuoti į sprendimus, inovacijas, tiksliąją žemdirbystę, kuri padeda sutaupyti lėšų trąšas ir augalų apsaugos produktus naudojant tikslingiau – ten, kur reikia, tiek, kiek reikia ir tada, kada reikia“, – sako dr. G. Brazauskas. 

Pasak jo, tai skatina investicijas į skaitmenizaciją, dronus, satelitinių duomenų naudojimą, nes jie tampa ir rentabiliais sprendimais ūkiuose. 

Dr. Gabrielė Pšibišauskienė priduria, kad ūkiams modernizuojantis reikės ir kitokios darbo jėgos. 

„Žemės ūkyje vis labiau reikia žmonių, kurie sugebėtų valdyti šiuolaikinius kombainus, purkštuvus, šiuolaikinę techniką, naudotis skaitmeninėmis technologijomis“, – sako „Linas Agro“ atstovė. 

Ji taip pat teigia, kad mineralinių trąšų kainos skatina ūkius naudotis biologinėmis – organinės ir gyvulinės kilmės – priemonėmis dirvos derlingumo ir struktūrinių parametrų atstatymui, taip pat taikyti sėjomainą. 

Laukiama proveržio biotechnologijų srityje

Dar viena svarbi sritis, kuri gali padėti siekti ES Žaliojo kurso tikslų – biotechnologijos metodų taikymas siekiant sukurti efektyvesnes, kenkėjams atsparesnes veisles. Europoje šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos dėl galimybių selekcininkams naudoti genų žirklių technologijas. 

„Biotechnologijos metodų taikymas smarkiai padėtų ir ES žaliojo kuro bei strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimui. Tai įgalintų sukurti efektyvesnes veisles, pavyzdžiui, javus, kurie kaip ir pupiniai augalai galėtų iš atmosferos pasisavinti dalį reikalingo azoto, kurio dirvožemyje trūksta, taip išvengiant papildomų tręšimų. Tokių technologijų vystymas jau vykdomas daugelyje pasaulio regionų. ES teisinė bazė neturėtų stabdyti progreso ir novatoriškų, tvarių produktų patekimo į rinką“, – pasakoja dr. G. Brazauskas. 

Skatina verslus pristatyti savo sprendimus

Plačiau apie tai, kaip padėti ūkininkams spręsti kylančius iššūkius pasitelkiant inovacijas bus diskutuojama ir birželio 29 d. – liepos 1 d. vyksiančioje didžiausioje žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodoje „Agrovizija 2022“. 

Žemės ūkio srities inovacijas siūlantys verslai kviečiami dalyvauti parodoje. Registruoti savo ekspoziciją „Agrovizijoje 2022“ galima parodos tinklalapyje: www.agrovizija.lt  

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1462?placement=

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Svarstantiems apie nuosavą verslą kaime Verslo tribūna

Pastaruoju metu suteikiama nemažai galimybių ketinantiems kurti ir plėtoti verslą kaime: dirbti pagal verslo...

Agroverslas 2023
2022.05.12
Mineralinių trąšų ateitis: Lietuvos gamintojai siūlo efektyvesnius trąšų derinius Verslo tribūna

Šių metų birželį planuojamas Europos Sąjungos tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklių pakeitimo...

Agroverslas 2023
2022.05.11
Mikroorganizmai – šiuolaikinio žemės ūkio verslo ateitis Verslo tribūna

Intensyvią dirbamos žemės naudojimo strategiją dažnai pridengia skambūs lozungai. Diskusijos apie žemės ūkio...

Agroverslas 2023
2022.05.09
Iššūkiai žemės ūkyje skatina sektoriaus modernizaciją Verslo tribūna

Rusijos karo sukelti padariniai maisto grandinėms, kylančios kainos, infliacija, darbo jėgos trūkumas, ES...

Agroverslas 2023
2022.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku