Planas: valstybės jubiliejui užbaigti didingus projektus
Be to, jubiliejiniais 2018-aisiais metais žadama surengti nemažai didelių renginių – Dainų šventę, Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą ir sporto žaidynes, įvairias visą šalį apimančias šventines akcijas.
Visam tam reikės valstybės biudžete rasti dešimtis milijonų eurų, nors bent kiek tiksli būsimų išlaidų suma kol kas nėra žinoma.
Vienam artimiausių Vyriausybės posėdžiui bus teikiamas ministrų kabineto nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos patvirtinimo“. Į jį surašyti visi valstybės programiniai įsipareigojimai, kuriuos žadama įgyvendinti ruošiantis ir švenčiant 1918 m. Vasario 16-osios Akto šimtmečio jubiliejų.
Į programos projektą įrašyta daugiau kaip pusšimtis punktų. Tarp bene didingiausių projektų: „Užbaigti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalį“, „Vilniuje (Šeškinėje) įgyvendinti nacionalinį daugiafunkcinio sveikatinimo, švietimo, kultūros ir užimtumo komplekso projektą“, „Įgyvendinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams bei konferencijoms projektą“, „renovuoti Signatarų namų pastatą Vilniuje“, „Suremontuoti buvusius prezidento rūmus Kaune“, „Renovuoti Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastatą, kuriame dirbo Steigiamasis Seimas“, „Sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje“.
Taip pat numatoma surengti Dainų šventę „Vardan tos“, organizuoti visuotinę Lietuvos vėliavos akciją, taip pat akcijas „LT 100“ „Sugrįžk į Lietuvos gimtadienį“, Vilniuje pastatyti paminklus Jonui Basanavičiui ir Antanui Smetonai, surengti X pasaulio lietuvių sporto žaidynes, Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą ir pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, pagrindinės šalies-viešnios teisėmis dalyvauti Leipcigo ir Londono knygų mugėse, finansuoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų kino filmų sukūrimą, įgyvendinti dar ne vieną dešimtį įvairių kitų projektų.
Nutarime nekonkretizuojama, kiek kainuos visos programos įgyvendinimas, tik rašoma, kad jis „finansuojamas pagal valstybės finansines galimybes iš valstybės biudžeto“.
Jau skelbta, kad Vyriausybės deklaruoti planai iki 2018 m. užbaigti tik kelis didelius objektus – Valdovų rūmus, Nacionalinį stadioną ir Sporto rūmų rekonstrukciją – kainuos apie 150 mln. Eur. Apie pusę šių lėšų norima skirti iš europietiškų fondų.
Tačiau kai kuriais atvejais dar nėra išspręsti organizaciniai ir nuosavybės klausimai, kurie gali sutrukdyti laiku įgyvendinti numatytuosius projektus. Pavyzdžiui, iki šiol nesuderėta, už kokią sumą valstybė perims apleistus Vilniaus sporto rūmus – valstybė numačiusi tam skirti 5 mln. Eur, tačiau dabartiniai šeimininkai prašo bemaž dvigubai didesnės sumos. Derybos tęsiasi ir dar neaišku, kada bus baigtos.
Visų kitų su šimtmečio jubiliejumi susijusių statybinių ir renovacijos projektų įgyvendinimas, preliminariais skaičiavimais, kainuos ne mažiau kaip pusšimtį milijonų eurų.
Dar bent keliolikos milijonų prireiks 2018 m. organizuojamiems renginiams. Vien Dainų šventės organizavimas atsieis ne mažiau kaip 3 mln. Eur.
Vyriausybės kanceliarijos atstovai VŽ paaiškino, kad „kol kas nėra tikslių skaičiavimų, kiek valstybei kainuos tiek visų projektų įgyvendinimas, tiek pasirengimas iškilmėms, tiek jos pačios“. Vyriausybė stengsis tam pritraukti kuo daugiau privačių lėšų, taip pat pagal galimybes naudos pinigus iš ES fondų, „kad valstybei viskas atsietų kuo pigiau“. Atkreiptas dėmesys, jog nutarimu nustatoma, kad jubiliejinės programos finansavimas bus vykdomas „pagal valstybės finansines galimybes“, be to, įrašyta, kad „savivaldybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos taip pat dalyvauja įgyvendinant planą ir skiria lėšų jo veiksmams įgyvendinti“.
Tikslesni skaičiai, kiek Lietuvos valstybės biudžetui atsieis jubiliejiniai 2018-ieji paaiškės ne anksčiau kaip kitąmet, kai matysis, kaip sekasi pritraukti privatų kapitalą ir naudoti europietiškas lėšas. Tuomet galimos ir Vyriausybės patvirtintos programos korekcijos atsižvelgiant į įvertinimus, ką tikrai pavyks įgyvendinti laiku, o ko tenka atsisakyti.
