JAV sumažėjo moterų vadovių skaičius

2023 m. į „S&P Global Total Market Index“ patenkančiose įmonėse moterys užėmė 11,8% iš maždaug 15.000 vadovų pareigybių, kai 2022 m. šis rodiklis siekė 12,2%. 

Tai reiškia, kad pernai moterys vyrams užleido apie 55–60 pareigybių, kurių pavadinime yra žodis „vadovas“, rašo „Bloomberg“.

Nors šis sumažėjimas gali atrodyti nedidelis, jis yra reikšmingas, nes moterų skaičius aukštesnėse pozicijose daugelį metų augo (2005 m. moterys užėmė 6,5% aukštesnių postų). Per šį laikotarpį moterų, užimančių aukštesnes pareigas, skaičius padidėjo beveik tris kartus ir 2023 m. siekė 22,3%.

Pasak Sarah Cottle, „S&P Global Market Intelligence“ duomenų ir įžvalgų skyriaus vadovės, staigus moterų vadovaujančiose pareigose praradimas nuvilia.

„Prarandamas ne tik pagreitis, bet ir vadovaujami postai“, – sako ji.

Ataskaitos autoriai nenurodo, kodėl moterų vadovių skaičiaus augimas sustojo, tačiau pastebėjo, kad mažiau dėmesio skiriama įvairovės iniciatyvoms.

Tyrimai rodo, kad po COVID-19 pandemijos daug moterų pasitraukė iš vadovaujamų pareigų, motyvuodamos savo pasirinkimą stresu ir išsekimu. Remiantis 2022 m. apklausos, kurią „McKinsey & Co.“ atliko moterų teisių gynimo grupės „LeanIn.Org“ užsakymu, daugelis moterų pasitraukė iš vadovaujamų postų dėl geresnių galimybių kitose įmonėse, kur joms buvo suteiktas didesnis lankstumas.

Tyrėjų teigimu, naujausi S&P duomenys „smarkiai pakoregavo“ prognozes, kada JAV bus pasiekta lygybė tarp moterų ir vyrų vadovaujamuose postuose. Modeliai rodo, kad kadaise buvęs eksponentinis moterų vadovaujančiose pareigose skaičiaus augimas greičiausiai sulėtės. Dabar prognozuojama, kad lyčių lygybė aukštesnėse pozicijose bus pasiekta 2055–2072 m., t. y. 5–7 metais vėliau, nei buvo modeliuojama remiantis 2022 m. duomenimis.

Kodėl moterų vadovių yra mažiau

Kaip anksčiau rašė VŽ, skaičiuojama, kad Lietuvoje tik 30% įmonių vadovauja moterys, be to, dažniau smulkioms ir vidutinėms bendrovėms.

„Kalbant apie tai, kodėl vis dar tiek mažai moterų tampa didelių įmonių vadovėmis, taip pat reikėtų pasidomėti, kodėl taip atkakliai vadovaujamo darbo siekia vyrai“, – sako Irma Simonkevičienė, tiesioginės vadovų paieškos įmonės „Simple search“ partnerė.

Nijolė Kelpšaitė, tiesioginės personalo paieškos UAB „J. Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė, pasakoja, kad, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, skandinavai čia įžvelgė daug galimybių ir pradėjo kurti verslus, kuriems atstovauti mielai rinkosi moteris. Jos vertintos už darbštumą ir pareigingumą.

„Šios atstovės dažnai tapdavo baltaisiais kardinolais Lietuvos rinkoje, tačiau vadovais būdavo įmonių įkūrėjai. Ir man teko ne vieną tokią moterį kalbinti, sakyti: žiūrėkit, jūs prisiimate visą atsakomybę, jūs galite tapti oficialiomis vadovėmis. O šios atsakydavo, kad joms gerai ir taip, kad nenori“, – pasakoja N. Kelpšaitė.

Toks nepasitikėjimas savimi greičiausiai susiklostė istoriškai, nes dažnai močiučių, mamų pavyzdžiai formavo nuomonę, kad svarbiausius sprendimus turi priimti vyrai, o moterų pareiga rasti būdų, kaip juos įgyvendinti.

„Bet tai jau tampa praeitimi. O atsakymas į klausimą, kodėl turime palyginti nedaug vadovių, paprastas: tam reikia laiko, kol pasikeis požiūris. Pažiūrėkime, juk dabartinės kartos moterys vis dažniau tampa viduriniosios grandies vadovėmis, kada nors jos priaugs iki pat aukščiausių pozicijų. Jos eina sparčiais žingsniais, įgyja vis daugiau vadybos patirties“, – kalba „J. Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė.