Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-10-24 09:40
2025-10-22 17:31
2025-10-22 09:33
RĖMIMAS
2025-10-20 06:45
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Atlyginimo mokėti nebandėt?! Pabandykit, Warren Buffet sako, jog tai padeda.
Jei žmogus nepatenkintas tai nepatenkintas jokie pinigai nepadės, na gal padės viena ar du mėnesius paskui vėl bus nepatenkintas.
Taip visiskai pritariu reikia moketi minimuma, nes didesnis atlyginimas nedaro zmogaus laimingu ir patenkintu bei nedidina zmogaus motyvacijos, laime ir motyvacija ateina is pacio zmogaus zmogus pats renkasi ar buti laimigu ir motyvuotu ar nepatenkintu bambekliu. Jeigu esi labai motyvuotas beveik visa laika dirbi ir pinigu beveik nereikia.
Kalba ne apie minimuma, o apie rinkos vidurki savaime aišku
O kam jeigu pinigai nedaro zmogaus patenkintu tai uztenka ir minimumo. Aiskuku ir versle reikia nustatyti makdimalia marza pvz 7% ir jeigu verslininkas bando daugiau uzsidirbti reikia tokius viesinti gedos lentoje, nes kam jam daugiau laimingesnis juk nebus.
Gerbiami įmonių vadovai, savininkai - jau buvo straipsnis VŽ, moksliniais tyrimais nustatyta, jog net ir patys lojaliausi darbuotojai išeina dėl Jūsų, vadovų, veikimo ar neveikimo! Visada priežasčių ieškoti pradėkit nuo savęs.
Darbuotojai kelia sparnus ? O vadovam sparnų jau turbūt nėr kur kelt ? Jei darbuotojas toks nepamainomas ir reikalingas įmonei tai kelkit algas, dėl pinigų dirba žmonės. Jei galite pakeist ir kokybė įmonės nenukentės ir toliau vygdis veiklą tai valio. Jau atsibodo tie verkšlenimo straipsniai, pelnai milijoniniai, o algos tai kelt nėr pinigų.
Lt imoniu pelnai vieni maziausiu europoje, jei ne maziausi. Tai yra Lt įmones dalinasidaugiausiai su darbuotojais europoje
Dvi pagrindines priezastys. Arba HR su savo buka atlyginimo kelimo sistema, kuri daznu atveju lojaliems nedekinga buna. Arba visikai nuo realybes atitrukes vadovas. Lengviausias budas pasikelt atlyginima pakeist darbdavi arba iseiti ir vel grizti.
Pakelkit atlyginimus :) musu imoneje jau keli metai is eiles mazeja atlyginimu reziai :) lojaliu darbuotoju imonems nereikia, nes tuomet nera taip lengva juos atleisti, imonems reikalingi pigus darbuotojai
Lojalūs kelia sparnus. Kur čia lojalumas jei kelia sparnus?
tai yra susidarius nuomone, kad lojalus vis tiek neiseis :) nu dabar iseis, reikes bijot, kad bet kas gali iseit. Tam tikra kaita normalu ir sveika gyvybes ir naujoviu daugiau inesa, bet ten kur didesnes kaitos dazniausiai kaltas vadovas+imones strategija. Apie HR kompetencijas manau net neverta diskutuot, kas yra daugiau susidure supranta ant kiek belviltiski dauguma ju yra.
Didžiausia problema visgi yra HR. Turėjom superinį kolegą su milžiniška patirtim ir gera galva, bet kadangi senai dirbo tai atlyginimas po eiliniu 3%/metinio kėlimo tapo mizernas. Vadovas bandė išsaugoti pramušti didesnį bet HR krutine stovėjo ir rėkė čia lubos! Nu ką išėjo, po ilgų paiešku kavom žalia vėplą su 30% didesniu atlyginimu, kuri spo 6mėn dingo, vėl žalias vėpla su dar didesne alga. HR "sutaupė".
Čią patį HR reikia atleisti, jei taip dirba. Pats dirbu HR, tai hairiname tuntais, jei moki reikalus sukti. Žmonės patys susirenka, jei pasiūlymas geras, ir darbdavio įvaizdis teigiamas.
Per mažai specialistų rinkoje, ko pasekoje kompanijos bandydamos pasikviesti pas savę darbuotojus pramušė turbūt bet kokią prieš tai buvusia algos ribą, tiek jaunesniems, tiek senesniems specialistams. Šią problemą išspręsti trumpalaikiu laikotarpiu galima tik darbo sąlygų gerinimo / atlygio didinimo. Ilgalaikiu laikotarpiu, manau yra pats tas laikas, kuomet kompanijos turėtų pradėti pačios investuotį į ateities specialistą (t.y. į universitetus, mokyklas).
Aš bučiau prie lojalių, vienoj vietoj +5 metai. Pergyvenau 3 vadovus, visi OK, gal dėl to kad ne lietuviai buvo. Bet HR tai anekdotų kūrėjai.Ieškom tik geriausiu darbuotojų už rinkos vidurkio atlyginimą. Kadangi HR laiko idijotu tai ir dirbu kaip toks. 20% darbo 80% rezultato. Kai siekiau karjeros ir tikslu dabartinį darbą padarydavau per 1 dieną dabar tai savaitės darbas. Toks darbo santykis labai gerai, jokio streso, kruvis mažas, pinigai jau uždirbti.
Cia yra daugelio imoniu problema kai darbuotojai negave nustoja dirbti ir pereinama i uzdara rata kai dabar nieko nebepakeisi, o sprenfimai turejo buti padaryti anksciau.
Dirbau viename banke, ten kiekvienais metais metų talentus rinkdavo, ropšdavosi jie ant scenos (iki kovido) metiniame renginyje, sam samyčius suprakaitavęs jiems rankas spausdavo, nuotrauką su diplomu įteikdavo. Paklausiau aš kelių, o kas jums iš to, tai visi atsakė, kad jokio skirtumo nepajautė - nei atlygimo pakėlė, nei kažkokių mokymų pasiūlė, žodžiu, diplomas ir rankos paspaudimas. Beveik visi tokie talentai netrukus ir palikdavo tą garbingą banką. HR net juokdavosi, kad gavo "diplomą", reiškia ilgai neužsibus.
Nes reikia ne diplomais zmones skatint, o bonusais ar algos pakelimu, tada zmones nori ir toliau stengtis kad gaut ta pati ka gavo, o kai atsiprasant krusiesi o gauni popieriu siknai nusivalyt tai stimulas stengtis ir toliau taip pat dingsta.
Vienoj kontoroj per visuotine metine darbdavio apklausa, viena komanda kadangi buvo adekvati ir surase kokios yra kompanijoj problemos. Kai atejo bonusu dalinimas HR bonusu komandai neskyre nes toks komandos atsakymai nesutapo su kompanijo tikslais... Kitai metais komanda sudejo visur 100% pasieme bonusus ir visi beveik vienu metu isejo. Va tada tai HR turejo reikalu. Vos ne 2x daugiau zmoniu reikejo pasamdyti tam paciam darbui daryti. Kadangi reikejo greit tai buvo labai brangūs ir nevisada geri. Šiaip jei geras darbuotojas geriau nenervuoti ir netampyti uz usu nes kai reiks keisti 100% kad brangiau kainuos.
tas jau tai taip, pas mane toks "diplomas" su sam samyčiaus parašu po šiai dienai tūlike kampe stovi :)
Gal pagaliau susitaikykime, kad nėra amžinų klientų ir nėra amžinų darbuotojų. Išeinančio nėra prasmės stabdyti, reikia visada auginti pamainą.
Šiaip reiktų prižiūrėti kad lojalūs darbuotojai nenorėtų išeiti. Bet tokia jau ta ekonomika visada naujiems klientams ar daiktams skiriamas didesnis dėmesys ir išleidžiama daugiau,nors grąžą gali būti ir mažesnė.
Pažįstu porą buvusiu įmonių vadovų, mastančių kaip Jūs. Na gyvena jie, turi duonos, turi sviesto. Bet nebeturi verslo. Ne verslininkai jie, o "turgininkai iš 90- ūjų". Jų laikas jau baigėsi.
Tada nieko jūs nepažystate. Toks ir verslas jei ant vieno išeinančio darbuotojo laikosi.
Rašau apie vadovo požiūrį. Ir neminėjau, kad išėjo vienas. Išėjo visi. Verslas užsidarė. Ir tai yra gerai. Atsilaisvino vieta kitiems.
Viena didžiausių problemų, ypač stambiose organizacijose, yra rėžiai ir visokios "hajaus" metodologijos. Dažniausiai jos pritaikytos pilkai masei, ir visiškai netinka geriausiems ir našiausiems. Absurdas yra taikyti atlygio standartus žmogui, kuris įmonei suteikia nestandartinę naudą. Natūralu, kad būdami įsprausti į pilkos masės rėmus visi geriausi išeina arba, kas blogiausia, patys patampa pilka mase. Ir ne, geras specialistas neturi norėti ir galėti tapti vadovu, o vadovo darbas nebūtinai yra našesnis, nei specialisto. Tokių principų taikymas labai gerai matyti valstybės tarnyboje ir jos veiklos rezultatuose. Skirtumas tik tas, kad valstybės tarnyba vidutinius rezultatus gali sau leisti, o verslas dažniausiai nelabai. Be to, valstybės tarnyba turi stiprų motyvatorių - tarnavimą valstybei ir kitiems, ką nedažnas verslas gali pasiūlyti.
Hay metodologija jau pasenusi, šiuo laikmečiu, kai nekelia atlyginimų, nors pelnai milijoniniai, tuomet pasiimi savo per bonusus, arba pats kuri verslą, nes jei kalbant didelėje įmonėje į tave žiūri, kaip masės dalį ir dar tą Hay prikiša, kad rinkoje tiek nemoka, nors moka ir dar kiek yra kas bonusui 10 proc. pelno dalinasi.
Visiškai teisingai
Geras specas, jeigu įmanoma, dirba ant savęs kaip laisvai samdomas. Kam dirbti už sąlyginai menką algą, jei galima, kaip minimum, kalt kelis kart daugiau ir būti sau viršininku ?
Pinigai motyvuoja tik tada, kai jų per mažai. Kuomet darbdavių ir paties nuomonė apie DU dydį daugmaž sutampa, tuomet, kaip Maslow piramidėj - pirminis bazinis poreikis patenkintas ir svarbūs darosi kiti dalykai - turėti neatlėpausį vadovą, jaustis reikalingam, nedurnėti kaip specialistui, nesusigadinti "markės" dėl netikusio darbdavio įvaizdžio, turėti gyvenimą ir t.t. Pasiekus pajamų lygį, kuomet gyventi gali +- komfortiškai, daug daugiau lemia kiti dalykai nei kad didesnis DU.
Taip kai pingų yra pakankamai jie nebėra motyvatorius. Bet jei tau nedamoka už tavo daromą darbą tai tiesiog demotyvuoja. Jei esi top specialistas bet dėl lojalumo nekeitei darbų ir nepasikėlei algos ir nukritai žemiau kompanijos medianos, tai yra labai didelė demotyvacija. Iš tokio darbuotojo reiktų pamiršti apie rodomą motyvaciją. Kaip galima dirbti aukčiau vidurkio kai atlygis yra žemiau vidurkio?
Būtent. Daug įtakos turi ir kaip alga atrodo lyginant su bendra įmonės mediana ar vidurkiu. Kai pasižiūri rekvizituose statistikas ir supranti, kad esi žemiau vidurkio ir medianos, tada pradedi galvoti, ar čia mano pozicija/specialybė nelabai svarbi toje įmonėje ar senokai atlyginimas nebeatitinka rinkos realijų. Bent jau susidūriau iš patirties ir buvusių kolegų patirties, tai seniai dirbančiam darbuotojui reikšmingai pasikelti algą esamoje darbovietėje yra beveik neįmanoma. Kai bandai eiti derybų, tai verkia, kad gal ir galima "50 eurų ribose" arba tam, kad pakeltų algą bando paišyti papildomas funkcijas, augimo rodiklius, kad būtų "už ką" padidinti :D Kai tuo metu priimamas naujokas su mažesne patirtim, pažadu daug išmokti, bet artima senbuviui alga. Iš to, kiek mačiau, darau išvadą, kad greičiausias būdas pasidinti algą yra tiesiog pakeisti darbą. Tai tiek to lojalumo.
A jo, yra toks owner'is, kuris kala vadovus, kodėl tiek daug moka pavaldiniams, o kai darbuotojai išeina, tai vėl kala vadovus, nes, tipo, "žmonės išeina dėl vadovo" :) Žinom šitą demagogiją :) Senas bajeris.
Pasaulis pasikeitė. Žodžio lojalumas reikšmė irgi. Dabar dominuoja bla,bla,bla .
Viskas paprasta: kokia kaina, tokia ir paslauga
Jeigu jau lojalūs bėga, tai nelojalūs turbūt bado įmonės automobilių padangas? :)