Įtraukiosios leidybos ekonomika: nuo atitikties iki konkurencinio pranašumo
Simona Aginskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos projektų vadovė, pasakoja, kad informacinės aplinkos prieinamumo reikalavimai egzistuoja seniai, tačiau iki šiol jie buvo rekomendacinio pobūdžio.
„Skaitmeninė erdvė nėra tik informacinė platforma, tai – ir paslaugų, įsitraukimo erdvė, kuri savo reikšme jau ima prilygti fizinei erdvei, tačiau vis dar nėra pakankamai prieinama žmonėms su negalia“, – teigia ji.
Pašnekovė patikslina, kad neprieinama informacija reiškia, jog tam tikri šriftai (pvz., „Times New Roman“ ir kt. serifiniai šriftai), kontrastai, būdai, kuriais yra pateikiama informacija (pvz., kai ji pateikiama tik garsu arba tik vaizdu), yra neprieinami tam tikrą negalią turintiems žmonėms.
„Pavyzdžiui, tinklalapis suprogramuojamas taip, kad jame galima atlikti tik rega paremtus veiksmus. Pagrindinis prieinamumo principas sako, kad informacijos negalima pateikti remiantis tik vienu suvokimo, pojūčio kanalu“, – sako ji.
Siūlo vadovautis standartais
Vilmantas Balčikonis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas, sako, kad ES direktyva skatina galvoti ne tik apie prieinamą skaitmeninį leidinį, bet apie visą procesą. Pavyzdžiui, jeigu vartotojas, kuris turi motorikos, regėjimo, disleksijos sutrikimų, apsilanko knygų prekybos tinklalapyje, jame turi būti taikomi tinkami kontrastai, šriftai, struktūra, kurie leistų naudotis tinklalapiu, nepriklausomai nuo kliento negalios. Tokiame puslapyje vertėtų išskirti ir prieinamų leidinių kategoriją, kad žmogus iškart galėtų ją rasti.
„Svarbūs ir metaduomenys. Tai – deklaracija, kuri paaiškina, kas leidinyje yra pritaikyta, pvz., aprašyti paveikslėliai, leidinys prieinamas ekrano skaitymo programoms ir pan. Tai ypač svarbu pirkėjui, kuris nori būti tikras, kad įsigytą leidinį jis galės perskaityti. Ne mažiau svarbi įtraukios patirties dalis – prieinama pirkimo procedūra“, – elementus, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį kuriant įtraukią patirtį, vardija pašnekovas.
V. Balčikonis pasakoja, kad skaitmeninių leidinių prieinamumą užtikrina EPUB formatu parengtos el. knygos. „Neregintys skaitytojai, pasitelkę pagalbinę ekrano skaitymo programą, prieinamame EPUB gali patogiai naviguoti per antraštes, skyrius, poskyrius, perskaityti leidėjo, autoriaus parengtą iliustracijos aprašą, taip neprarasdami vizualiai pateiktos informacijos. Be to, EPUB formatas leidžia keisti knygos teksto parametrus - šriftą, dydį, kontrastą, į leidinius galima įdiegti diktoriaus įgarsinimą arba tekstą perskaityti gali lietuviška balso sintezė“, - dalį galimybių įvardija pašnekovas.
Norint kurti prieinamą turinį internete, patartina vadovautis WCAG standartu (angl. Web Content Accessibility Guidelines), kuriame įvardinami pagrindiniai principai, įgyvendinimo būdai, dažniausiai pasitaikančios klaidos.
„Jei leidžiate skaitmeninį leidinį EPUB formatu, turėsite vadovautis ir EPUB standartu“, – siūlo pašnekovas.
Atveria daugiau potencialo
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) vadovė Inga Davidonienė sako, kad teisinė aplinka diktuoja, jog prieinamumas yra privalomas, tačiau, pažvelgus plačiau tampa aišku, kad įtraukioji leidyba atveria ir didesnį potencialą: skaitytojų, klientų, darbuotojų.
„Vis aiškiau suprantame, kad ne negalia yra problema, o neprieinama skaitmeninė ir fizinė aplinka. Kurdami prieinamą fizinę ir informacinę erdvę, skaitmenines paslaugas, įgaliname žmones su negalia mokytis, gilinti kompetencijas, įsitraukti į darbo rinką, naudotis paslaugomis“, – teigia vadovė.
Pasak S. Aginskaitės, prieinamumas tampa baziniu standartu – įsigaliojus direktyvai, kitaip leidžiami skaitmeniniai leidiniai bus, o kai kur – jau yra vertinami kaip neprofesionaliai parengti, netinkami rinkai, nesuderinami su galimybėmis, kurias siūlo dirbtinio intelekto inovacijos.
„Ilgainiui joks žmonėms su negalia neprieinamas leidinys negalės patekti į Europos Sąjungos prekybos katalogus ir rinką. Jei norite dalyvauti kuriant švietimo turinį ar viešuosiuose pirkimuose, taip pat turite užtikrinti, kad leidiniai būtų prieinami žmonėms su negalia. Tiesa, yra subjektų, kuriems taikoma išimčių – pvz., labai mažoms įmonėms. Tačiau verta savęs paklausti: ar tikrai norite ta išimtimi pasinaudoti ir taip atsilikti nuo konkurentų bei prarasti dalį galimybių? Visada siūlau skaičiuoti ne tik, kiek jums kainuos pritaikymas, bet ir kiek neteksite apsisprendę nepritaikyti savo leidinių ar bet kokių kitų produktų“, – sako pašnekovė.
Svarbūs finansiniai aspektai
S. Aginskaitė, apžvelgia, kad žmonių su negalia pasaulyje yra apie 15 proc., o tokių, kurie negali skaityti įprastu formatu pateikiamo teksto – apie 10 proc., didžioji jų dalis (7 proc.) – dėl disleksijos. Tyrimų duomenimis, būtent ši auditorija skaito kur kas aktyviau, negu likusi populiacijos dalis.
„Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad būtent kitaip skaitantys vartotojai, kuriems yra prieinami alternatyvūs formatai ar įtraukiosios leidybos leidiniai, skaito maždaug tris kartus daugiau, negu negalios neturintys skaitytojai. Kanados tyrėjai skaičiuoja, kad 53 proc. šios kitaip skaitančios auditorijos per mėnesį perskaito keturias knygas. Todėl galima drąsiai sakyti, kad tai yra perspektyvi daug skaitanti, knygos ieškanti auditorija“, – konstatuoja pašnekovė.
I. Davidonienė priduria tą galinti paliudyti iš LAB patirties.
„Pradėję garsiau kalbėti apie prieinamas skaitmenines knygas, sukūrę prieinamas bibliotekos paslaugų mobiliąsias programėles, skaitytojų gretas išauginome dešimtis kartų. Vidutiniškai mūsų skaitytojas per metus perskaito 50 knygų. Neįtikėtina, tiesa?“, – sako vadovė.
S. Aginskaitė sutinka, kad įtraukioji leidyba reikalauja daugiau išlaidų – prieinamumą planuojant nuo pradžių, leidinio parengimo sąnaudos paprastai išauga 5–15 proc., tačiau šį procesą supaprastinti gali vis tobulėjantys dirbtinio intelekto sprendimai. Be to, įtraukioji leidyba žada didesnį pajamų potencialą.
VERSLO TRIBŪNA
Šiemet įsigaliojęs Europos prieinamumo aktas įpareigoja verslą ir viešąjį sektorių užtikrinti, kad skaitmeniniai produktai ir paslaugos būtų patogūs visiems – įskaitant žmones su regos, klausos ar kitomis negaliomis. Ekspertai sako, kad pokyčius skatinanti direktyva ne tik įtvirtina teisinę pareigą, bet ir suteikia konkurencinio pranašumo: prieinamas turinys pasiekia didesnę auditoriją, gerina klientų patirtį ir atveria naujų rinkų.
„Minkštųjų“ papildomų naudų bumas baigiasi – geopolitinės turbulencijos laikais darbuotojai vis labiau vertina tai, kas suteikia realų saugumo jausmą, padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir užtikrinti asmeninę bei šeimos gerovę. Tyrimai rodo, kad būtent tokias pridėtinės vertės priemones su aiškiai veikiančiais mechanizmais darbuotojai vertina labiausiai, o darbdaviams tai atsiperka didesniu įsitraukimu ir motyvacija.
Šiandien kas penktas dirbantysis yra 50 metų ar vyresnis, tačiau ši darbuotojų grupė vis dar dažnai nepelnytai nurašoma ir neįvertinama. „Verslo tribūnoje“ su Užimtumo tarnybos atstove Inga Nomeikiene aptartas Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją: nors darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, patyrusius specialistus vis dar stabdo amžiaus stereotipai ir diskriminacija.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
„Užsienio pavyzdžiai rodo, kad verslą imtis įtraukiosios leidybos dažnai pastūmėja ne teisės aktai, o rinkos suvokimas: noras pasiekti daugiau skaitytojų ir iš jų užsidirbti“, – sako pašnekovė.
Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė skelbia, kad prieinami leidiniai metines verslo pajamas didina maždaug 250 mln. GBP – tai leidžia tikėtis apčiuopiamos finansinės naudos.
Įtrauktis stiprina demokratiją
Žmonės su negalia yra didžiausia mažuma pasaulyje. Nors Lietuvoje nustatytą neįgalumą turi apie 8 proc. gyventojų ir tai yra gerokai mažiau už ES vidurkį, tikėtina, kad realus skaičius yra didesnis ir jis tik augs. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys rodo, kad viena iš penkių moterų per gyvenimą patirs negalios būklę, o iki 2050 m. trečdalis ES visuomenės bus vyresnė negu 65 metai. Tai reiškia, kad daugės būklių, kurioms būdingos ir regos, klausos, judėjimo negalios.
„Tik apie 30 proc. žmonių su negalia Lietuvoje yra įsitraukę į darbo rinką, ES vidurkis sudaro apie 40–50 proc. Be to, žmonių su negalia skurdo rizika – dvigubai didesnė. Todėl prieinama informacija jiems yra gyvybiškai svarbi. Ji atveria kelią mokytis, dirbti, lygiavertiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime, suteikia galimybę žmonėms patiems priimti sprendimus“, – sako S. Aginskaitė.
I. Davidonienė pabrėžia, kad ilgus dešimtmečius specialiosios įstaigos kaupė patirtį aptarnaudamos negalią turinčiuosius ir šiandien yra pasiruošusios šia patirtimi pasidalinti. LAB taip pat yra sukūrusi prieinamų leidinių EPUB formatu sertifikavimo sistemą ir per 1,5 metų šalies el. knygų rinką papildė daugiau kaip 150 kiekvienam skaitytojui prieinamų leidinių.
„Įsigaliojus prieinamumo direktyvai, prieinamų paslaugų kūrimas tapo visų atsakomybe. Prieinamumo sprendimai labai dažnai naudingi visiems ir tampa savos srities inovacija. Tai jau stebime kalbėdami apie įtraukiąją leidybą: inovatyvusis EPUB knygos formatas kalba apie knygą, prisitaikančią prie kiekvieno vartotojo įpročių. Labai svarbu, kad leidėjai ir ne tik jie išvystų šią galimybę bei neprarastų santykio su savo skaitytoju, klientu. Kuo daugiau informacijos prieinama visiems – tuo stipresnė visuomenė, tuo tvirtesnė demokratija“, – teigia vadovė.
Daugiau apie įtraukiąją leidybą ir kaip jos principai gali persikelti į kitas skaitmeninių paslaugų kūrimo sritis galite sužinoti Lietuvos audiosensorinės bibliotekos mokomuosiuose vaizdo įrašuose, kuriuos rasite čia: „Įtraukiosios leidybos mokymai“.
